Išgąsdino mirtys
Žinomas infektologas prof. habil. dr. Alvydas Laiškonis pripažįsta, kad tiesos kalbose apie „piktesnį“ gripą, esama.
„Specialistai apie tai kalba, remdamiesi gripo sezonu pietų pusrutulyje. Gripo sudėtis jau žinoma, tačiau taip pat žinoma, kad jis šiemet turi daugiau komplikacijų. Todėl spaudoje pasirodė daugiau žinių, kad reikia atkreipti dėmesį, būti atsargesniems“, – perspėjo profesorius.
Pasak jo, labai gaila, kad kai pavasarį buvo planuojami skiepai, buvo pakankamai neįvertinta situacija.
„Skiepų nuo gripo šiemet aiškiai stinga. Vakcinos buvo suplanuota per mažai. Baigėsi visa, kuri buvo nemokama, ta pati problema netrukus bus ir su mokama. Gripo vakcinos gaminamos pagal užsakymą. Jos negalima pagaminti labai daug. Todėl situacija pasidaro sudėtinga“, – pastebi A.Laiškonis.
Specialistas mano, kad žmones paveikė praėjusi tymų epidemija ir praėjusių metų mirtys nuo gripo komplikacijų.
„Pažįstu žmonių, kurie nesiskiepijo, tačiau šiemet pradėjo skiepytis nuo gripo bijodami tų pasekmių. Tad ir turime situaciją, kad šiemet žmonės nenumatytai daugiau skiepijasi“, – pasakojo infektologas.
Jis įsitikinęs: reikia pamiršti, kad infekcinės ligos nėra aktualios. Jų sukelėjai nėra išnykę iš mūsų aplinkos.
Esminiai patarimai
Prof. habil. dr. A.Laiškonis sako, kad gripo komplikacijos išlieka tos pačios, tačiau šių metų gripo virusas pasižymi tuo, kad komplikacijų rizika didesnė nei ankstesniais metais.
„Infektologai ir epidemiologai kalba apie tai, kad šiemet turime būti atidūs. Jei susirgome – gulėkime, praleiskime tą savaitę namuose, sergantys neikime į darbą. Nemuškite be reikalo temperatūros, be reikalo nevartokite antibiotikų“, – patarė jis.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad sergant gripu, būtina gydytis namuose, laikytis gydytojo nurodymų ir jokiu būdu neiti į darbą ar ugdymo įstaigą. Nesigydant ar gydantis netinkamai, gresia įvairios komplikacijos. Kai kurios jų gali pasireikšti jau išnykus gripo simptomams.
Dažniausiai pasitaikančios gripo komplikacijos – virusinės arba bakterinės kilmės plaučių uždegimas, prienosinių ančių uždegimas (sinusitas), vidurinės ausies uždegimas, sepsis (kraujo užkrėtimas).
Retesnės, bet itin pavojingos komplikacijos – širdies raumens, smegenų uždegimas.
Gripo sukeltos neurologinio pobūdžio komplikacijos priklauso nuo gripo viruso štamo. Jeigu virusas linkęs žaloti nervinius audinius, gali komplikuotis meningitu arba dar pavojingesne komplikacija – encefalitu, dažniausiai susiformuoja po 1,5-2 savaičių, kai žmogus jau pradeda dirbti.
Širdies raumens uždegimas (miokarditas) dažniausiai pasireiškia jau išnykus gripo simptomams arba ligos pabaigoje.
Gripas pavojingiausias mažiems vaikams, seniems žmonėms, nėščioms moterims, lėtinių ligų turintiems asmenims. Tačiau nereikia užmiršti, kad mirtinai pavojingos komplikacijos gali susiformuoti ir jauniems, stipriems žmonėms netinkamai gydant gripą. Rizikos grupių asmenims pavojingiausios yra jau turimų lėtinių ligų paūmėjimas, komplikacijos ir galimi mirties atvejai nuo lėtinių ligų suaktyvėjimo.
Suaugę asmenys gripo viruso sukelta liga serga 5-7 dienas, o vaikai 7-10 dienų. Visą ligos periodą gripo virusas išskiriamas į aplinką. Komplikacijų pavojus gerokai padidėja, jei ligonis nesilaiko rekomenduojamo lovos režimo arba nevisiškai pasveikęs eina į darbą. Po ūmaus ligos periodo, kuris trunka 3-7 dienas, ligonis visiškai pasveiksta tik per 7-10 dienų.
Komplikacijų grėsmė išlieka net susilpnėjus ligos simptomams, todėl būtina laikytis gydytojo nurodymų ir tinkamai gydyti gripą, ūmiu ligos periodu gulėti lovoje, neiti į lauką, kol visiškai nepasveikstama. Po sunkios ligos reikia stengtis nepervargti, vengti stresų, valgyti visavertį vitaminingą maistą.
Ligonio, sirgusio gripu, ligos pabaigą gali vertinti tik sirgusiojo šeimos gydytojas, įvertinęs ligos eigą, galimas komplikacijų grėsmes ir sveikatos būklę.
