Liga iš plaučių padarė tarsi tyrę – pasakė, kaip apsisaugoti

Raumenų ir galvos skausmas, aukšta temperatūra, nemalonus pojūtis gerklėje. Kaip greitai skubėti pas gydytoją? Kokios didžiausios klaidos, kurias gydydamiesi daro kauniečiai?

Net 4 skirtingi Kauno medikai smulkiai paaiškino, kaip elgtis, kad gripas netaptų mirties nuosprendžiu.

Abromiškių reabilitacijos ligoninės masažuotoja kaunietė Indrė Matulevičienė su vyru augina 4 metų dukrytę, todėl jų šeimai išvengti ligų itin aktualu. Ji prisiminė atvejį, kai gripas pažeidžiamam visuomenės nariui baigėsi tragiškai.

„Mano bičiulės močiutė sirgo vėžiu, jai buvo taikoma chemoterapija. Tai vyko būtent gripo epidemijos metu. Eidama į viešas vietas ji užsikrėtė. Vos per kelias dienas prasidėjo plaučių uždegimas, o dar po kelių dienų su žmogumi teko atsisveikinti. Sunkiai sergantys žmonės visai neturi imuniteto, todėl nenugali kovos su virusu“, – apgailestavo kaunietė.

Pati I.Matulevičienė su šeima visus metus stengiasi rūpintis sveikata. Vasarą kauniečių šeima valgo kuo daugiau šviežių, pačių augintų vaisių ir uogų, būna gryname ore, daug laiko gamtoje leidžia vaikščiodami basomis.

„Atvėsus orams stengiamės nesušalti, o gripo sezonu ribojame lankymąsi prekybos centruose, žaidimų kambariuose – juos iškeičiame į pasivaikščiojimus po mišką, parką.

Vos atsiradus nedideliam kosuliui ar slogai iš karto pas gydytoją nepuolame. Gydomės žolinėmis mikstūromis, skysčiais, skalavimais. Pakilus temperatūrai, žinoma, iškart kreipiamės į gydytoją. Stengiuosi kuo greičiau kovoti su virusu“, – aiškino moteris.

Skaudžiu atveju praktikoje pasidalijo ir Kauno klinikinės ligoninės gydytoja infektologė Laima Nakutienė. Medikė papasakojo apie vyrą, kuris stengdamasis nepraleisti darbo atsidūrė reanimacijoje.

„Atsimenu vieną atvejį, kai mirties buvo galima išvengti. Apsilankė gripu sergantis kaunietis. Žmogui buvo vos 57 metai, darbingo amžiaus. Vyras karščiavo, jam pasireiškė visi gripo simptomai. Bet jis tik numušdavo temperatūrą ir toliau ėjo į darbą.

Temperatūra kilo, žmogus ėmė kosėti. Kreipėsi į gydytojus, o tada buvo atsiųstas į mūsų ligoninę. Kraujo tyrimai ir plaučių rentgenas parodė plaučių uždegimą. Buvo paskirta ir specialių antivirusinių vaistų, ir antibiotikų nuo plaučių ligos.

Tačiau praėjus kokioms šešioms valandoms vyras ėmė dusti. Deguonies organizme mažėjo. Teko žmogų perkelti į reanimaciją, kurioje jis buvo prijungtas prie dirbtinės plaučių ventiliavimo aparatūros“, – prisiminė infektologė.

Gydytoja įspėjo, kad pajutus gripo požymius blogiausia, ką galima padaryti, tai stengtis tęsti darbus, tarsi nieko nebūtų nutikę.

„Jeigu yra gripo simptomai, žmogus karščiuoja, skauda raumenis, nereikia gerti temperatūrą mažinančių vaistų ir eiti į darbą. Pirma, žmogus taip platina virusą. Antra, jam atsiranda komplikacijų rizika.

Tokių pasekmių, kaip minėtoje istorijoje, veikiausiai nebūtų buvę, jeigu asmuo būtų kreipęsis į medikus vos susirgęs. Specialūs vaistai nuo gripo juk išrašomi ir elektroniniu, nuotoliniu būdu“, – priminė L.Nakutienė.

Ar užsikrėtus būtina eiti pas gydytoją, o gal pakanka paskambinti? Kiek veiksmingi yra antivirusiniai vaistai?

Kauno miesto poliklinikos Dainavos padalinio šeimos gydytoja Aušra Akelaitienė atsakė į šiuos klausimus.

„Į polikliniką kreipėsi pacientas, pajutęs kaulų, raumenų skausmus vakarykštės dienos rytą. Prieš pietus jį ėmė krėsti šaltis, todėl atsiprašė iš darbo ir išvyko namo. Temperatūra buvo itin aukšta, skausmai nesiliovė. Rytą kreipėsi į polikliniką, buvo atlikti kraujo tyrimai, skubus testas gripo virusui identifikuoti.

Po mažiau nei pusvalandžio poliklinikoje pacientas buvo išleistas gydytis ir turėjo antivirusinių vaistų receptą. Dar po poros dienų jau nebekarščiavo, sloga, gerklės skausmas buvo minimalūs, o po penkių dienų žmogus jau dirbo“, – papasakojo A.Akelaitienė.

Gydytoja sakė, kad pasitikrinti dėl gripo ir atlikti jo testą galima visuose Kauno miesto poliklinikos padaliniuose. Net nebūtina būti poliklinikos pacientu – tyrimas atliekamas visiems to pageidaujantiems. Nereikia ir siuntimo, pakanka kreiptis į registratūrą. Atsakymas pateikiamas po 10 minučių, tačiau tyrimas mokamas.

„Nedarbingumo pažymėjimas telefonu – tai priemonė, skelbiama epidemijos metu siekiant sumažinti sergančių žmonių judėjimą bei infekcijos plitimą. Bet tiek testas atliekamas, tiek pakitimai kraujo rodikliuose atsiranda ne anksčiau kaip po 24 valandų nuo ligos pradžios. Todėl tiek palaukus ir negerėjant verta pasirodyti gydytojui“, – patarė A.Akelaitienė.

Sergamumas Kaune paprastai sutampa su sergamumo banga šalyje. Pasak medikės, remiantis ankstesnių metų duomenimis, tikėtina, kad susirgimų gripu skaičius ims kilti po didžiųjų žiemos švenčių – 2018 m. gripo epidemija Kaune buvo paskelbta sausio 30-ąją, o 2019 metais – sausio 22 dieną.

Kaune lankosi daug keliaujančio jaunimo, yra daug patrauklių laisvalaikio ir pramogų centrų. A.Akelaitienė priminė, kad masinės žmonių susibūrimo vietos, deja, sudaro palankias sąlygas virusui plisti. Medikė džiaugėsi, kad nuo gripo Kaune šiemet skiepijamasi itin aktyviai.

Kokios didžiausios galimos gripo komplikacijos? Ir kaip elgtis, kad patys sau dar labiau nepakenktume? Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos gydytojas Gediminas Urbonas papasakojo apie problemas, kurias, kaip šeimos gydytojas, dažniausiai pastebi gripo sezono metu.

„Gripui gydyti skirti vaistai veiksmingi tada, kai paskiriami per 48 valandas nuo susirgimo pradžios.

Jeigu nesiskiepijote ir susirgote, nedarykite klaidos, nelaukite tris paras. Antivirusiniais vaistais negydomas gripas trunka ilgai, nuo savaitės iki dviejų, temperatūra bemaž savaitę kyla iki 40 laipsnių“, – apie negydomo gripo pavojus kalbėjo specialistas.

Jis taip pat papasakojo ir apie dažniausias komplikacijas, kurios gresia laiku gydytis nepradedantiems pacientams.

„Viena dažniausių komplikacijų – plaučių uždegimas. Svarbu žinoti, kad jis būna dviejų rūšių: viruso sukeltas plaučių uždegimas ir nuo gripo viruso išsivysčiusi bakterinė plaučių infekcija. Gripo epidemijos metu dažniau nei kitu metų laiku pasitaiko gyvybei pavojinga stafilokokinė pneumonija.

Gripo viruso sukeltas plaučių uždegimas – labai grėsminga komplikacija, nes jos neveikia antibiotikai. Tai – viena dažniausių mirties nuo gripo komplikacijų priežasčių. Jauni žmonės, kurie miršta nuo gripo, dažniausiai miršta būtent nuo šios komplikacijos“, – atskleidė medikas.

Sergant gripu didėja ir trombų susidarymo rizika. Todėl gripas itin pavojingas tiems pacientams, kurie jau buvo patyrę miokardo infarktą arba kuriems nustatytos kitokios širdies ir kraujagyslių ligos.

Todėl pacientus, kuriems nustatytos širdies kraujagyslių problemos, medikas kviečia būtinai skiepytis nuo gripo. Jie skiepijami nemokamai.

„Vyresni žmonės dažniausiai linkę gydytis namuose. Blogiausia, kad vyresnio amžiaus žmonių gripo simptomai neretai būna netipiški, pavyzdžiui, dažnai nebūna svarbiausio gripo diagnozės kriterijaus – aukštos temperatūros. Taigi pacientas gali nė nesuprasti, kad tai – gripas.

Kita problema, kuri gali apsunkinti sveikimą, yra vaistai. Karščiuojantys pacientai namie kartais naudoja turimų antibiotikų likučius. Arba gauna jų iš kaimynų, draugų. Antibiotikai nei gripo, nei apskritai virusų neveikia.

Esame atlikę tyrimą: klausėme pacientų, kas juos skatina vartoti antibiotikus. Požymiai, kuriuos tikimasi išgydyti antibiotikais, paaiškėjo tokie: aukšta temperatūra, sausas kosulys, gerklės skausmas. Tai būtent gripo požymiai! O žmonės nori jį gydyti antibiotikais“, – atskleidė medikas.

G.Urbonas drauge su kitais kauniečiais medikais įspėjo, kad svarbiausia – laiku kreiptis į gydytoją ir gydytis tinkamai, tikslingai.

Kaip saugoti save ir stiprinti imunitetą, kad virusai turėtų mažesnį šansą prikibti? Šeimos gydytoja Gintarė Padriezienė teigė, kad svarbiausia - vitaminų ir kitų gerųjų medžiagų kiekis organizme.

„Džiugina tai, kad pacientai vis labiau apsišvietę. Jie informuoti, domisi, kada ir kaip gydytis. Mano pacientai dažniausiai klausia: „Turiu temperatūros, jaučiuosi blogai. Ar verta sunerimti ir ateiti?“

Jeigu temperatūra labai didelė ir ilgai nekrinta, tada kviečiame atvykti. Gali reikėti gydyti gripą. Bet jei temperatūra nėra didelė, užtenka konsultacijos telefonu.

Kai būna pati viruso pradžia, dar galima išsigelbėti neįsisirgus. Jei temperatūra neaukšta ir virusas prasideda gerklės skausmu, pacientams dažniausiai siūlau lengvesnes priemones. Pirmiausia siūlau naudoti preparatus su cinku, ežiuolėmis ir homeopatinius vaistus.

Visus metus, o prasidedant gripo sezonui – ypač, pacientams sakau štai ką: jeigu jūsų kraujas stiprus, jeigu turite užtektinai geležies ir vitamino D, virusai neturėtų jūsų gąsdinti.

Jei žmogui trūksta vitamino D, tai turi didelės įtakos jo sergamumui. O jeigu dažnai sergate gerklės ligomis ir dar lengvai kimba rimtesni virusai, gali būti, kad jums trūksta fermentų ir rūgčių. Pvz., gerklės uždegimai ir paraudimai gali kilti nuo virškinimo trakto problemų. O tada įsisukti virusui – visai nesunku.

Siekiant išvengti peršalimų bei rimtesnių virusų ar net gripo svarbu stiprinti visą imuninę sistemą. Paaiškėjus, kad organizmui trūksta geležies ar tam tikrų vitaminų, galima vartoti tam tikrus papildus ir taip stiprinti kraują bei imuninę sistemą. Tuomet ir gripo sezonas nebus toks gąsdinantis", - sakė G.Padriezienė.