„Paprasčiausiai nusprendžiau pažymėjimą pakeisti, o šeimos gydytojas sako – pasitikrinkite dėl PSA. Aš pirmą kartą išgirdau, kas tai yra. Iš tiesų profilaktiškai nesitikrindavau, gyvenau sveikai ir buvo viskas tvarkoje. Padarėm PSA, viskas lyg ir gerai. Praėjus šiek tiek laiko pakartojome. Jau PSA padidėjęs. Gerai, kad dabar pagal programas yra nustatytos normos – kai rodiklis padidėjęs, siunčia urologo konsultacijai, vyrus tiria nuodugniai. Ir mane patikrino, paėmė mėginius ir pasakė – reikia rimtai gydytis. Nepatikėjau. Nusiuntė mane pas onkologus. Laimei“, – džiaugiasi jis.
Apie pirmuosius simptomus, diagnostikos, gydymo galimybes ir kuo ūsai susiję su prostatos sveikata – skirtingų specialistų mintys.
Bijoti nereikia
P. Janis pasakoja, kad dar būdamas 62-iejų ėmė jausti nemalonų jausmą tarpvietėje, pakito spermos spalva, diskomfortą jausdavo ir po lytinių santykių.
„Nekreipdavau dėmesio, – prisipažįsta jis. – Kai pažiūriu čia aplinkui, ateina labai susirūpinę, stresuojantys vyrukai. Kaip jie nerimauja, kokias jie jautrias problemas gvildena! Ypač tie, kurie turi 30-čia metų jaunesnes žmonas. Klausia, kaip jiems potenciją išsaugoti? Man su potencija kaip ir viskas gerai, nors lytinio potraukio jau nebėra, bet aš neimu į galvą. Tai ne pagrindinis dalykas gyvenime, nors ir labai svarbus“.
Pacientui trečios stadijos prostatos vėžys diagnozuotas 2011 m., taikyta spindulinė terapija ir gydymas hormonais. Po dvejų metų liga atsinaujino. Taikyta ilgalaikė hormonų terapija. Nuo 2018 m., kai buvo nustatytas ligos progresavimas, skirtas spindulinis gydymas ir naujos kartos hormoniniai vaistai. Nacionalinio vėžio instituto gydytojų teigimu, pacientas, sirgdamas metastaziniu vėžiu, šiuo metu jaučiasi labai gerai, yra stebimas.
„Kas mėnesį gaunu tabletes ir kas tris mėnesius suleidžia vaistų. Mano PSA geresnis nei sveikų. Jaučiuosi gerai ir viskas yra gerai“, – pozityvumą skleidžia Nacionalinio vėžio instituto pacientas.
Svarbu ne tik įveikti ligą, bet ir išsaugoti gyvenimo kokybę
Šiuo metu Lietuvoje prostatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga. Per metus nustatoma jau apie 3000 naujų atvejų, sergamumas šia liga nuolat auga. Prostatos vėžys paprastai aptinkamas vyrams, turintiems daugiau kaip 50 metų, iki to amžiaus pasitaiko retai. Prostatos vėžys, kitaip negu kitų organų vėžys, gali ilgus metus tūnoti prostatoje nesukeldamas jokių simptomų. Didžioji šių navikų dalis auga labai lėtai, taigi būtent jaunesniems vyrams nesukelia jokių problemų. Tik nedidelei vyrų daliai prostatos vėžys vystosi sparčiai, kai kuriais atvejais išplisdamas į kitus organus, ypač į kaulus.
Nors sergamumas šia liga nuolat auga, tačiau atsirandant naujiems gydymo būdams, pastebimas ir nuolatinis išgyvenamumo augimas.
„Prostatos vėžys šiandien tikrai nebe toks griežtas nuosprendis, koks buvęs anksčiau. Laiku nustačius šią ligą 5 metų išgyvenamumas beveik siekia 100 proc.“, – sako NVI Onkologijos skyriaus vedėjas, gydytojas urologas Albertas Ulys, pabrėždamas, kad NVI yra 11-as Europos urologų draugijos sertifikuotas prostatos vėžio diagnostikos ir gydymo ekscelencijos centras.
Jis vyrus į savo sveikatą ragina žiūrėti kompleksiškai – dalyvauti prevencinėse programose, reguliariai lankytis pas šeimos gydytoją.
„Tai yra svarbu dėl to, kad prostatos vėžys labai aiškių simptomų neturi. Didžiausias „išdavikas“ – padidėjęs prostatos specifinis antigenas (PSA), taip pat įtarimų sukelia nelygumai prostatoje. Visgi tik po magnetinio rezonanso tyrimo ir biopsijos galima tiksliai įvardinti prostatos vėžį“, – pabrėžia A. Ulys. Jo teigimu, gerybinis prostatos padidėjimas kartais sukelia daug ryškesnius simptomus nei prostatos vėžys.
Esant ankstyvajam prostatos vėžiui, jam gydyti paprastai taikomi keli gydymo būdai: stebėjimas ir laukimas, chirurginis gydymas – prostatos pašalinimas, radioterapija.
„Mūsų tikslas – nustatyti kliniškai reikšmingą prostatos vėžį ir tik tada jį gydyti. Parenkamas individualizuotas gydymas, kad būtų ne tik pašalintas vėžys, bet tai padaryta su kuo mažiau pasekmių, tokių kaip šlapimo nelaikymas ir erekcijos sutrikimai“, – dėstė skyriaus vedėjas. NVI kasmet atliekama apie 200 chirurginių prostatos pašalinimo operacijų, daugiau kaip trečdalis jų atliekama laparoskopiškai, dalis su robotizuotais instrumentais (robotine ranka). Ateities planuose – robotinė chirurgija. Jei nusprendžiama neoperuoti, taikomas spindulinis gydymas (išorinė radioterapija arba brachiterapija), šalčio terapija.
„Blogiausia, kai vyrai kreipiasi jau vėlai, jausdami skausmą kauluose, pastebėję sutrikusį šlapinimąsi. Diagnozavus IV stadiją, gydymo galimybės kitokios, sudėtingesnės (hormonų terapija, biologinė terapija, chemoterapija). Turime visą arsenalą gydymo priemonių, iš savo pusės darome viską, ką galime pailginamt pacientų išgyvenamumą ir išlaikant jų gyvenimo kokybę, bet savo darbą turi atlikti ir pacientai – reguliariai tikrintis“, – kalbėjo gydytojas. Vyrams reikia nesibaiminti ir aktyvios stebėsenos, kuri šiandien pasirenkama vis dažniau (30-40 proc. visų pacientų), siekiant išvengti hipergydymo.
„Ūsai bėga“
Jei šį mėnesį aplink pastebėsite daugiau nei įprastai nesiskutusių vyrų, nenustebkite – taip jie kviečia atkreipti dėmesį į prostatos vėžį, jo prevenciją ir gydymą. Š.m. lapkričio 17 d. būrys jų susirinks penktąkart rengiamoje akcijoje „Ūsai bėga“.
„Lapkritis – ūsų auginimo mėnuo, o ūsai – vyriškiausias simbolis kovoje prieš prostatos, sėklidžių vėžį, depresiją ir savižudybes, kodėl jo nepažymėjus vieningu bėgimu?“, – klausia „Ūsai Bėga“ ambasadorius, 2016 Ultra-Trail World Tour ilgų nuotolių bėgimo bekele pasaulio čempionas Gediminas Grinius kartu su iniciatyvos siela Raimondu Pasternackiu ir varžybų bekele organizatoriumi Modestu Baciu kviečia visus neabejingus į jau penktą kartą organizuojamą ūsų bėgimą.
Iniciatyva „Ūsai Bėga“ skirta paskatinti Lietuvos vyrus judėti ir netylėti, dalintis patirtimi ir sutelkus jėgas padėti kovoje prieš prostatos ir sėklidžių vėžį. Kviečia prisijungti ne tik vyrus, bet ir moteris, vaikus, turinčius tikrus, priklijuotus, dirbtinius, popierinius, medinius ar kitokius ūsus į valandos bėgimą.
„Ūsai Bėga“ nori parodyti kitokį vyrų sveikatos veidą, pateikdami neginčijamus faktus, kad vyrai miršta šešiais metais anksčiau nei moterys. Užkirskime kelią su tuo susijusioms mirtims sveikesniu gyvenimo budo propagavimu ir savalaike medicinos priežiūra.
„Atėjęs ruduo ir paskutinis „barzdotas“ lapkričio mėnuo yra laikas prisiminti pasitikrinti prostatas ir toliau ramiai gyventi arba, esant nors mažiems negalavimams, kreiptis pas gydytoją ir atlikti būtiniausius pradinius tyrimus“, – renginio esmę paaiškina ir Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas Paulius Rakštys.
Jis džiaugėsi, kad Lietuvos vyrai žymiai aktyviau lankosi pas gydytojus.
„Tenka konstatuoti, kad apie 10 procentų iš visų PSA atliktų tyrimų rodo prostatos galimus veiklos sutrikimus, bet tai kartu ir gera žinia – juk pradėtas savalaikis gydymas gali visiškai panaikinti būsimos ligos simptomus. Požiūris, kad nedrąsu šnekėti apie tai, kas yra žemiau juosmens, pradeda apleisti mūsų visuomenę ir tai rodo tautiečių supratingumą ir išsilaisvinimą nuo įsisenėjusių dogmų“, – pabrėžė jis.
P. Rakštys tęsė, kad optimizmą kelia ir tai, jog tokios šviečiamosios akcijos populiarėja, žinomumas apie apie jas įgauna pagreitį, nes kasmet bėgimo dalyvių skaičius sparčiai auga.
„Ūsai bėga“ – tai signalas, kad baigiasi metai ir laikas padaryti suvestinę apie nuveiktus darbus ir, svarbiausia, pasitikrinti prostatą (o jaunesniems vyrams – sėklides). Be abejo, mums labai svarbus ir malonus moteriškos visuomenės dalies ryškiai padidėjęs aktyvumas priminti savo draugams, vyrams, broliams ar seneliams apie būtinybę labiau mylėti save ir rūpintis savo sveikata“, – akcentavo pašnekovas.
Lapkričio 17-ąją Vilniaus universiteto botanikos sode organizuojamo bėgimo metu surinktos lėšos bus skirtos Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijai ir Nacionaliniam vėžio institutui (aplinkos jaukumui sukurti, kad pacientas jaustųsi saugus ir ramus netgi specializuotoje onkologinėje ligoninėje).
