Dėl sumažėjusių skiepų apimčių į Lietuvą gali sugrįžti ir senokai pamiršta difterija, kurios mūsų šalyje nebuvo jau septynerius metus.
Riziką didina ir tai, kad šios pavojingos užkrečiamos, dideliu mirtingumu pasižyminčios ligos protrūkis yra visai šalia Lietuvos – kaimyninėje Latvijoje.
„Latviai jau kurį laiką nesusitvarko su difterija. Ši liga išties yra šalia, ne tik Latvijoje, bet ir Pietų Europoje, Skandinavijoje yra sergančių difterija. O žinant mūsų šalies gyventojų pomėgį keliauti, užsikrėsti difterija ir ją parsivežti į Lietuvą yra labai paprasta, ypač dėl to, kad šiuo metu skiepijimo apimtys yra nukritusios. Taigi, be abejonės, kaupiasi šiai ligai imli žmonių grupė“, – apie tūnančią difterijos grėsmę portalui lrytas.lt patvirtino Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė.
Difterija yra siaubinga liga, kurią sukelia difterijos lazdelė. Šis mikroorganizmas, ypatingas tuo, kad į aplinką išskiria stiprų nuodą, sukeliantį difterijai būdingus požymius, sunkias komplikacijas ir pažeidžiantį įvairius organus.
Kaip skelbia ULAC, difterija yra ūmi viena sunkiausių užkrečiamųjų infekcinių ligų, plintanti oro lašiniu būdu, pasižyminti dideliu mirtingumu.
„Difterijos simptomai paprastai pasireiškia per 2-5 dienas nuo užsikrėtimo (gali svyruoti nuo 1 iki 10 dienų). Kai kuriems difterija užsikrėtusiems asmenims jokie simptomai nepasireiškia, tokie žmonės vadinami ligos nešiotojais, nes jie gali difterija užkrėsti aplinkinius.
Liga prasideda ūmiai. Pradžioje difterijos simptomai panašūs į kitų bakterinių nosiaryklės ligų: pakyla temperatūra, skauda gerklę, ypač ryjant, būna silpna, sumažėja apetitas, pykina gali būti jaučiamas nemalonus kvapas iš burnos. Difterija sergantiems asmenims gali būti sunku kvėpuoti, jiems patinsta kaklo limfmazgiai, vargina sausas kosulys. Kaklo patinimas paprastai yra sunki ligos forma.
Difteriją nuo kitų ligų skiriantis požymis yra tirštos, pilkos gleivinės apnašos (plėvės) ant ryklės, tonzilių, gomurio. Ligos komplikacijas sukelia mikroorganizmo gaminamas toksinas, kuris su krauju patenka į visus organus. Toksino poveikiui ypač jautrios širdies raumens, inkstų, nervinio audinio ląstelės, todėl ligos eiga būna sunki ir neretai pasibaigianti mirtimi“, – rašoma ULAC svetainėje.
Kokios gali būti siaubingos difterijos pasekmės, vyresnės kartos medikai negali pamiršti iki šiol.
„1996-1996 metais buvo difterijos protrūkis, prieš tai jis buvo seniai buvęs, todėl iš pradžių gydytojams buvo labai sunku nuspręsti, kad tai yra difterija, nes, kai liga yra seniai matyta, ji kažkiek pasimiršta. Tada sergamumas buvo išties aukštas, fiksuoti ir mirties atvejai.
Bet tais metais buvo skirta vakcina nuo difterijos ir stabligės. Taigi Lietuvoje tų metų rudenį ir kitų metų pavasarį nuo difterijos ir stabligės buvo paskiepyta 1,5 mln. Lietuvos gyventojų ir būtent skiepais liga suvaldyta“, – prisiminė D.Razmuvienė.
Tą siaubingąjį difterijos protrūkį pavasarį spaudos konferencijoje buvo prisiminęs ir Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės direktoriaus pavaduotojas profesorius Vytautas Usonis.
Profesoriaus teigimu, tada taip nutiko dėl tos pačios priežasties, kaip ir su tymais – visuomenė liovėsi aktyviai skiepytis, todėl su trenksmu sugrįžo liga, jaunesniems medikams pažįstama tik iš vadovėlių.
Veiksmingiausiai nuo difterijos, kaip ir nuo stabligės, gali apsaugoti skiepai, kuriuos reikia atnaujinti kas dešimt metų.
Tačiau D.Razmuvienė įspėjo, kad difterija, kaip ir stabligė, yra tik valdomos skiepais. Skiepai nenaikina jų sukėlėjų.
„Difterija ir stabligė yra ligos, valdomos skiepais, bet jų nesuvaldysi taip, kad mūsų aplinkoje neliktų sukėlėjo.
Stabligės sukėlėjas gyvena dirvožemyje – jo niekada neišnaikinsi.
Difterijos atveju skiepas apsaugo tik nuo toksinų, kurių turi difterijos lazdelė, bet ne nuo paties sukėlėjo – bakterijos“, – paaiškino D.Razmuvienė.
Panašu, kad visuomenė pasimoko ir pradeda skubėti skiepytis tik kilus siaubingų ligų protrūkiams. Štai po pastarojo tymų protrūkio suaugusiųjų skiepijimo apimtys nuo šios ligos, anot ULAC specialistės, išaugo net 45 procentais. Vaikų paskiepyta 30 proc. daugiau, negu ankstesniais metais, nes juos suskubo skiepyti net ir tėvai, anksčiau atsisakę skiepo.
„Tai rezultatas, pasektas baimės vedamų žmonių. Galbūt visuomenė kada nors įsisąmonins, kad panašios ligos yra bėda ir jos išvengti galima tik naudojant specifinę profilaktiką – skiepus, nes net ir tupint eketėje virusas tave suras“, – vylėsi D.Razmuvienė.
