Priežastys įvairios
Plaukų slinkimas – tai reiškinys, kai sutrinka plaukų atsinaujinimas dėl per didelio plaukų slinkimo ar pablogėjusio jų ataugimo. Pasitaiko, kad šį procesą nulemia ir abi priežastys.
Ne paslaptis, kad plaukai slinkti gali dėl patiriamo streso, netinkamos mitybos arba tai gali būti nulemta genetiškai, t. y., paveldėta. Pavyzdžiui, nustatyta, kad vyrų plikimas iki 90 proc. atvejų yra paveldimas. Apie 70 proc. atvejų plaukai slenka dėl hormoninių sutrikimų, dažniausiai pasireiškiančių riebiąja seborėja.
Moteriško tipo plaukų slinkimui įtakos gali turėti vyriški lytiniai hormonai – androgenai, kurie gaminami ne tik vyrų, bet ir moterų organizme. Toks plaukų slinkimo tipas yra vadinamas androgenetine alopecija.
Hiperandrogenizmo priežastys gali būti policistinių kiaušidžių sindromas, androgenus sekretuojantys augliai ar kitos ligos.
Jei plaukų folikulai nėra paveikti ligos, visi jie gyvi ir pajėgūs atauginti plauką. Neretai plaukų folikulai būna užteršti riebalinių medžiagų sankaupomis – kamščiais, o masažuojant galvos odą kraujas priteka prie plaukų šaknų, neleidžia užsistovėti plauko folikule susikaupusioms sankaupoms.
Dar viena plaukų slinkimo priežastis – įtempta galvos oda. Ši problema kamuoja bene 70 proc. žmonių. Ją nulemia stresas. Dėl įtemptos galvos odos gali kamuoti plaukų slinkimas, itin lėtas plaukų augimo tempas. Įtempta galvos oda neleidžia svogūnėliui pasisavinti visų maistingų medžiagų, todėl šis pradeda silpti.
Kada ieškoti pagalbos?
Dažnai pastebėję, kad slenka plaukai, bandome užsiimti savigyda, tačiau ji dažniausiai neduoda laukiamo rezultato.
Jeigu per dieną išslenka daugiau nei 100 plaukų ar atsirado plaukų išretėjimas – tai signalas, kad reikėtų kreiptis į gydytoją. Gausus plaukų slinkimas gali būti ir pirmasis kitų ligų požymis, todėl delsti nereikėtų.
Specialistai sako, kad pacientams, besiskundžiantiems plaukų slinkimu, tačiau dar nenustačius plaukų slinkimo priežasties, neretai atliekamos mezoterapijos ar trombocitais praturtintos plazmos injekcijos. Tačiau, ligai jau progresavus, jos yra mažai efektyvios, todėl labai svarbu pirmiausiai nustatyti plaukų slinkimo priežastis.
Laiku atpažinta liga ir skirtas gydymas greičiau sustabdo ligos progresavimą ir pagerina ne tik plaukų būklę, bet ir gyvenimo kokybę.
Norint sužinoti tikslią diagnozę, reikėtų kreiptis į gydytoją dermatovenerologą-trichologą, kuris, įvertinęs plaukų slinkimo intensyvumą, atliks specialius tyrimus, padėsiančius nustatyti diagnozę.
Savarankiškas gydymasis situaciją gali tik pabloginti. Bandymas pristabdyti plaukų slinkimą įvairiais šampūnais ar balzamais rezultato neduoda, nes neretai šie jokių gydančių savybių neturi.
Diagnozuojant ligą, vertinama galvos odos būklė, plaukų folikulai ir stiebai lyginami su nepažeistomis sritimis, apžiūrima viso kūno oda, nagai. Atliekamas trichoskopinis tyrimas ar trichograma. Dažniausiai plaukų slinkimo aktyvumas vertinamas plaukų traukimo metodu, tačiau kai kuriais atvejais gali prireikti atlikti kraujo tyrimus.
Diagnozavus adrogeninę alopeciją, plaukų slinkimas paprastai gydomas medikamentais, gali būti skiriami tepami ar geriami vaistai. Kartais galima pasitelkti mezoterapiją ar trombocitais praturtintos plazmos injekcijas. Esant pažengusiai ligos formai, nepasiduodančiai gydymui vaistais, gali būti atliekama plaukų transplantacija.
Parengta pagal harvard.edu, mayoclinic.org ir webmc.com informaciją.
