Gydytojas ortopedas-traumatologas Andrius Šaikus sako, kad šiuolaikinė medicina ieško būdų, kurie būtų mažiau rizikingi ir padėtų operaciją atidėti vėlesniam laikui. Vienas jų – autologinių baltymų terapija.
Sergančiųjų vis daugėja
Gydytojas pabrėžia, kad osteoartritas dažniausiai pažeidžia kelio sąnarius. Statistiškai liga suserga apie 10 % žmonių iki 50 metų amžiaus, vyresniame amžiuje kelio osteoartritas pasireiškia apie 20–25 % gyventojų.
Pagrindiniai kelio osteoartrito simptomai – sąnario skausmas, tinimas, traškesys, judrumo sumažėjimas. Kol kas nėra žinomos tikslios sąnarių pakitimų priežastys, o osteoartrito atsiradimą gali lemti daug veiksnių: paveldimumas, amžius, buvusios traumos, nutukimas, nepakankamas arba per didelis fizinis krūvis ir pan.
Ši liga yra degeneracinė, todėl priemonių, galinčių ją visiškai sustabdyti, nėra, o gydymas priklauso nuo osteoartrito tipo ir individualios paciento būklės.
„Diagnozavus pirminę osteoartrito stadiją, paprastai taikomas gydymas medikamentais ir reabilitacinės priemonės, pacientams rekomenduojama koreguoti tokius rizikos veiksnius, kaip mažas fizinis aktyvumas, antsvoris ir pan. Taip jie gali sumažinti tikimybę ligai progresuoti ir, jei to pakanka, gyventi be didesnių nusiskundimų.
Deja, dažnai su laiku skausmas ir kiti simptomai tampa intensyvesni, pasireiškia sąnarinės kremzlės sluoksnio sumažėjimas ar deformacijos, todėl pacientai priversti kreiptis į chirurgus ar ortopedus-traumatologus, kurie sprendžia, kokiomis priemonėmis gali padėti“, – pasakoja A. Šaikus.
Operacija – ne visada geriausia išeitis
Pažengus osteoartrito stadijai, kai nustatomas kremzlės nusidėvėjimas arba sąnario deformacija, dažniausiai taikomas endoprotezavimas. Tačiau gydytojas ortopedas-traumatologas A. Šaikus pabrėžia, kad pacientai turėtų siekti kuo ilgiau išgyventi su savu sąnariu ir sąnarių keitimo operaciją atidėti kuo vėlesniam laikui.
„Tiesa ta, kad bet koks chirurginis įsikišimas neapsieina be komplikacijų rizikų, kurios kartais gali būti labai rimtos. Pavyzdžiui, jei pacientas serga tokiomis lėtinėmis ligomis, kaip diabetas, hipertenzija ar venų trombozė – komplikacijų rizika padidėja. Svarbu žinoti ir tai, kad sąnario endoprotezavimas – ne visiems tinkamas sprendimas. Šis gydymo būdas gali padėti pacientams, sergantiems pažengusio osteoartrito forma ir siekiantiems grįžti į kasdienį gyvenimą be skausmo, tačiau žmonėms, kurių judėjimo poreikiai yra didesni ir jei jie nepasiryžę atsisakyti aktyvaus gyvenimo būdo, endoprotezavimas gali būti netinkamas“, – atskleidžia gydytojas.
Be endoprotezavimo, osteoartritui gydyti jau ilgą laiką taikomos artroskopinės operacijos. Tačiau A. Šaikus teigia, kad jos taip pat ne visada geriausia išeitis.
„Nors artroskopinės operacijos praktikoje taikomos beveik 40 metų ir yra pakankamai populiarios, atlikti tyrimai parodė, kad jos ne tokios efektyvios, kaip galvojome iki šiol. Artroskopinės operacijos suteikia gerą rezultatą, tačiau dažnai jis yra trumpalaikis ir nepaveikia osteoartrito progresavimo ilgalaikėje perspektyvoje“, – sako jis.
Alternatyva – autologinė baltymų terapija
Nors operacijas visiškai pakeičiančių gydymo metodų dar nesukurta, atsiranda vis daugiau galimybių, kurios leidžia atidėti operaciją ir ilgiau džiaugtis gyvenimu be skausmo. Vienas naujausių ir pažangiausių gydymo būdų – autologinių baltymų terapija.
„Autologinių baltymų terapija puikiai tinka pacientams, kuriems diagnozuotas ankstyvas ar vidutiniškai pažengęs osteoartritas ir kuriems artroskopinės operacijos ar kiti konservatyvūs gydymo būdai nebuvo efektyvūs. Ji taip pat gali padėti žmonėms, turintiems didelį judėjimo poreikį ir norintiems gyventi aktyviai, be fizinės veiklos apribojimų. Šis gydymas nereikalauja chirurginio įsikišimo ir nesukelia rizikos. Viena injekcija padeda atkurti pažeistus audinius ir sumažinti skausmą, patinimą, pacientas gali judėti be diskomforto, grįžti į sportą ir kitą aktyvią veiklą“, – terapijos pranašumus vardija gydytojas A. Šaikus.
Kaip veikia autologinė baltymų terapija?
A. Šaikus sako, kad autologinio kraujo procedūros nėra naujiena – jos medicinoje taikomos jau 20 metų.
„Ilgai manyta, kad baltosios kraujo ląstelės šiam gydymui nereikalingos, tačiau atlikus tyrimus paaiškėjo, kad jos gamina daugybę biologiškai aktyvių baltymų, galinčių padėti gydyti osteoartritą. Specialus autologinių baltymų preparatas apdoroja paciento kraują ir sukuria produktą, kuris gali paveikti pagrindinę osteoartrito progresavimo ir skausmo priežastį – per didelę blogųjų (uždegiminių) baltymų koncentraciją kelio sąnaryje – jų balansą ir siekiama atkurti šiuo gydymo metodu“, – paaiškina jis.
Autologinės baltymų terapijos efektyvumas patvirtintas ir klinikiniais tyrimais.
„Dvejus metus po vienkartinės injekcijos buvo stebimi pacientai, sergantys II ir III stadijos osteoartritu. Nustatyta, kad pagal WOMAC skausmo skalę kelio sąnario būklė pagerėjo net 70 %. Taip pat pastebėta, kad po injekcijos reikšmingai pagerėjo kelio sąnario judumas, sulėtėjo kremzlės degeneracijos procesas. Būtent dėl šių priežasčių medicinos atstovai ir mokslininkai autologinę baltymų terapiją laiko bene daugiausia žadančia procedūra, kuri gali užpildyti spragą tarp neefektyvių osteoartrito gydymo metodų ir operacinio gydymo“, – teigia gydytojas ortopedas-traumatologas.
