Šio kraujagyslių sutrikimo ignoruoti negalima: jis gali būti pavojingas gyvybei

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas kraujagyslių chirurgas Nerijus Bičkauskas pastebi, kad venų varikozę ir jos gydymo būdus tegaubia įvairūs mitai, todėl į chirurgų rankas vis dar neretai patenka jau užleisti ir pavojingi ligos atvejai. Taigi, specialistas apžvelgia dažniausiai girdimus pacientų įsitikinimus apie šią ligą ir jos gydymą.

Venų varikoze serga ir moterys, ir vyrai. Statistiškai varikozės diagnozė moterims nustatoma dažniau, bet tik todėl, kad jos labiau rūpinasi savo sveikata ir anksčiau kreipiasi į medikus. Vyrai ateina sulaukę vyresnio amžiaus, o liga būna labiau užleista.

„Išsiplėtus venoms, sutrinka veninė kraujotaka. Tai rimta liga. Ji pasireiškia skausmu ir nuolatiniu kojų nuovargiu. Būna, kad išoriškai ant kojos nesimato jokių požymių, o venos kamienas jau yra pažeistas.

Pavojingiausia varikozės pasekmė – trombai, kurie užkemša kraujagysles ir, patekę į plaučius, gali sukelti staigią mirtį. Blauzdose taip pat gali atsiverti sunkiai ar visai negyjančių opų. Akivaizdžiai matomi mazgai blauzdose ar iššokusios paviršinės venos, kurios estetiškai negražiai atrodo, priverčia pacientą greičiau kreiptis į medikus, bet tai dažniausiai yra gilesnių, plika akimi nematomų venų ligų simptomas“, – sakė N.Bičkauskas.

Giliosios venos – venų kamienai, dar vadinami magistralinėmis venomis, operuojami lazeriu arba užakinami klijais. Tokios operacijos tausoja paciento organizmą, minimaliai traumuoja, yra efektyvios, neskauda, kai gyja. Žiūrint paciento akimis, operacija yra nesudėtinga.

Tačiau varikozę turi gydyti itin profesionalus chirurgas, geriausia, kad specializuotųsi būtent venų chirurgijoje. Prieš operaciją reikia atlikti labai tikslius diagnostinius tyrimus, identifikuoti problemines vietas.

Gydytojo teigimu, per pastaruosius dešimtmečius ištobulėjus diagnostikai, iš esmės pasikeitė ir venų varikozės gydymo metodai.

Anksčiau taikytą atvirąją chirurgiją, kurios metu buvo fiziškai ištraukiamos nebefunkcionuojančios venos, o gijimo procesas užtrukdavo mėnesius, pakeitė modernūs lazeriai ir klijai, kurie leidžia užakinti veną organizmo viduje. Operacija tetrunka 20–40 minučių, o pacientas būna darbingas tą pačią dieną.

Paviršinės venos ir jų mazgai gydomi skleroterapija – suleidžiant vaistų, lazeriai jiems nėra naudojami.

Chirurgas N. Bičkauskas atkreipė dėmesį, kad efektyvų rezultatą galima pasiekti tik tuomet, jei gydymas vyksta nuosekliai, t. y. pirmiausia turi būti pašalinta pradinė problema venų kamiene.

Tuomet iki 60 proc. išorėje matomų mazgų sunyks savaime. Likusius reikia panaikinti skleroterapija. Jei problema tik estetinė, t. y. nereikia operuoti venų kamienų, paviršinės venos vis tiek gydomos užakinant vaistais, o ne lazeriu. Chirurgas pabrėžė, kad venas turi gydyti tik profesionalūs gydytojai, kosmetologijos kabinetuose jų neišgydys.

Judesys yra geriausias priešnuodis prieš venų operacijų komplikacijas. Dėl to pacientai nėra migdomi.

Žmogus po operacijos turi atsikelti ir nuo pirmos minutės pradėti judėti. Tai nėra sunku, nes nei operacijos metu, nei gydamas žmogus nejaučia jokio skausmo. Netgi atvirkščiai, lig tol kojas maudęs skausmas išnyksta, ir žmogus gali laisvai judėti. Vienas pagrindinių gydymo lazeriu ar klijais privalumų yra tai, kad pacientas iš karto, tiesiog nuo operacinio stalo gali atsistoti ir eiti.

Gerai atlikus operaciją, varikozė tame venų baseine nebeatsinaujina. Tačiau jei žmogus turi polinkį į varikozę, ji gali atsirasti kitoje kojos vietoje.

„Tokiu atveju vėl prireiks operacijos, nes išsiplėtusios venos savaime nesusitraukia, reikia chirurginio įsikišimo. Jeigu stomatologas išgydo vieną dantį, tai nereiškia, kad nesuges kitas. Su venomis – tas pats, jų yra ne viena ir ne dvi. Jei kuri nors tampa nesandari, reikia gydyti“, – sakė N. Bičkauskas.

Anksčiau, kai operacijos būdavo atliekamos atvirosios chirurgijos būdu, gydytojai rekomenduodavo planuoti venų šalinimo operaciją po gimdymų. Modernios operacijos lazeriu arba klijais netraumuoja pacientų. Moteriai tikrai neverta laukti, kol pagimdys vaikus, ir tik tuomet gydyti venas.

Nėštumo metu hormonai, padidėjęs skysčių kiekis moters organizme prisideda prie varikozės vystymosi. Geriau prieš nėštumą pasitikrinti ir, jei reikia, išoperuoti venas, nes vėliau problemų tik daugės.

Varikozė gydoma tik intervenciniu būdu. Kasdienis fizinis krūvis, švelnūs masažai, kontrastinis dušas padeda ilgiau išsaugoti venų sveikatą, bet išsiplėtusių venų nepagydo.

Jei giminėje buvo sergančių venų varikoze, reikėtų ypač atidžiai stebėti savo venų būklę – ar kojos nenuilsta, nemaudžia vakarais, ar neatsiranda mazgų ar opų blauzdose.

Pirtyje žmogus prakaituoja, praranda daug skysčių, dėl sėdėjimo atsiranda sąstovis kojose, padidėja kraujo krešumas. Varikoze sergančiam žmogui kyla didesnė tikimybė, kad dėl to susidarys trombų, todėl reikėtų įvertinti šią riziką.