Paauglės tėvai atskleidė, kad jai diagnozuotas Aspergerio sindromas, obsesinis kompulsinis sutrikimas bei selektyvus mutizmas. Tai užkliuvo daugeliui merginos priešininkų.
„Manau, kad mes, autistai, esame tie normalieji, o visi kiti yra labai keisti – jie kartoja, kad ištiko ekologinė krizė, klimato kaita, tačiau nieko nedaro“, – apie savo sutrikimą sakė pati G.Thunberg.
Bet kas gi yra Gretai diagnozuoti sutrikimai ir kaip jie pasireiškia? Apie tai portalui lrytas.lt papasakojo „Ąžuolyno“ klinikos vadovas psichiatras psichoterapeutas Raimundas Alekna.
Klimato kaita domisi nuo aštuonerių
G.Thunberg apie globalinį atšilimą ir klimato kaitą sužinojo jau būdama aštuonerių. Ją nustebino tai, kad aplinką teršiančios veiklos nėra ribojamos. Už savo veiklą dėl klimato ji jau pateko į „Times“ įtakingiausių pasaulio žmonių šimtuką.
Mergina ne tik tuščiai kalba, bet ir imasi veiksmų – ji pakeitė mitybą, tapdama vegane bei įtikino tėvus taip pat pradėti maitintis augaliniu maistu. Greta nustojo skraidyti lėktuvais, taip mažindama į aplinką išmetamo anglies dvideginio kiekį.
Prieš metus, protestuodama prieš šiltėjantį klimatą ir miškų gaisrus, nuo rugpjūčio 20-osios iki rugsėjo 9-osios ji nėjo į mokyklą.
Ar taip mergina elgiasi dėl jai diagnozuotų sutrikimų?
Aspergerio sindromas – daugiau privalumas nei trūkumas
Ano R.Aleknos, Gretoje įmanoma pastebėti tam tikrus aspektus, kuriuos būtų galima priskirti psichikos sutrikimams. Sunku būtų kalbėti apie selektyvų mutizmą, nes tam reikia daugiau informacijos.
„G.Thunberg elgesys tikrai primena žmogaus, sergančio Aspergerio sindromu, elgseną. Ji nebijo autoritetams tiesiai į akis pasakyti tai, ką galvoja. Tokie žmonės jautriai reguoja į neteisybę.
Paauglės pasirinkta sritis – ekologija – irgi galėtų rodyti, kad ji serga Aspergerio sindromu, nes šį sutrikimą turintys vaikai turi jų amžiui nebūdingų interesų.
Jie susidomi kokia nors viena tema ir į ją pasineria visa galva, todėl profesiniame kelyje pasiekia aukštų rezultatų. Jų intelektas aukštesnis, todėl jie gali domėtis sudėtingesniais dalykais, suprasti tai, ko kiti vaikai nesuvokia. Tokie žmonės dažnai geba suprasti daugiau nei vidutiniai suaugusieji, net jei šie mokyklą baigė dešimtukais.
Galime daryti prielaidą, kad Asperegio sindromas – tai daugiau privalumas nei trūkumas“, – konstatavo psichoterapeutas.
Pasižymi erudicija
Kaip paskė R.Alekna, Aspergerio sindromas yra autizmo spektro smegenų vystymosi pakitimas, pasireiškiantis emocinio ryšio deficitu bei sunkumais bendraujant su žmonėmis. Sergantieji dažnai jaučiasi nesuprasti.
„Turintieji šį sutrikimą nejaučia, kaip reikia elgtis socialinėje aplinkoje. Jie ignoruoja kitų žmonių emocijas, neturi empatijos jausmo, nesupranta humoro, to, kas pasakyta perkeltine prame. Jie bendrauja specifiškai – sako, ką galvoja tiesiai į akis. Jie jautriai reguoja į neteisybę.
Šie žmonės turi aukštą intelektą, pasižymi erudicija, daugelis jų išmoksta kalbėti labai anksti arba per vėlai, kai kurie labai anksti pradeda skaityti, kai sveiki vaikai dar nekalba, jiems būdinga gera atmintis.
Jie pastebi daugiau nei kiti, yra jautrūs garsams, šviesai, sunkiai priima sprendimus, nes turi daug abejonių.
Jei tai vaikai, jie domisi tuo, kas nebūdinga jų amžiui – pavyzdžiui, matematika.
Turėjau pacientą, kuris nė karto nebuvo Rygoje, bet apie ją galėjo pasakoti valandų valandas. Tėvai nesuprato iš kur jis tiek daug žino. Tuo metu, 1994-aisiais, net interneto nebuvo“, – prisiminė pašnekovas.
Persekioja įkyrios mintys
Dar viena Gretos diagnozė – obsesinis kompulsinis sutrikimas. Jį R.Alekna siūlė visų pirma atskirti nuo obsesinio kompulsinio asmenybės sutrikimo. Turintys pastarajį sutrikimą žmonės yra perfekcionistai, siekiantys tobulumo, bijantys suklysti, keliantys kitiems itin aukštus reikalavimus, kritikuojantys juos už padarytas klaidas.
Visai kitoks yra obsesinis kompulsinis sutrikimas. Turintiems šį sutrikimą būdingos įkyrios mintys ir veiksmai, jie suintensyvėja pervargus. Tokie žmonės suvokia savo minčių ir veiksmų neracionalumą, bet negali jų atsikratyti.
„Kompulsija – tai patologinė būsena, kai valingai nesugebiama kontroliuoti savo veiksmų, kurie dažnai išsivysto į ritualus. Turintieji šį sutrikimą susikuria sau paaiškinimą, kodėl tai daro.
Sergantieji, pavyzdžiui, nuolat tikrina, ar nepamiršo išjungti lygintuvo, būna, tiki, kad nepabeldus tris kartus į stalą, gali ištikti nelaimė, jaunos mamos po gimdymo galvoja, kad dėl savo psichinės būklės sužalos savo vaiką.
Turėjau pacientą, kuris bijojo naudotis peiliu nes manė, kad sužalos žmoną. Visa tai vargina, dėl to atsiranda depresinės būsenos, žmonės tampa socialiai izoliuoti“, – prisiminė pašnekovas.
Ištakos vaikystėje
Anot psichiatro, obsesinį kompulsinį sutrikimą lemia vaikystėje patirtos psichotraumos, ypač ankstyvajame amžiuje: „Pavyzdžiui, tokia situacija: girtuoklis tėvas dažnai grįžta namo girtas ir smurtauja prieš šeimos narius. Šeima laukia jo su baime. Vaikai spėlioja, ar jis grįš girtas, kuria scenarijus, kaip tėtis galėtų juos nuskriausti. Susiklosčius sudėtingoms gyvenimo aplinkybėms, šios fantazijos vaikams suaugus atsinaujina ritualų, įkyrių minčių forma“.
Sergant obsesiniu kompulsiniu sutrikimu įkyrios mintys ir veiksmai gali būti labai intensyvūs, netgi panašėti į šizofrenijos atvejus.
„Įkyrios mintys pradeda varginti tiek, kad nebesusigaudoma, ar tai mano mintys, ar kitų man į galvą įdėtos. Minčių spektras platus: nuo nepadorių iki religinio pobūdžio. Minčių turinys labai priklauso nuo aplinkos, kurioje gyvenama, nuo išsilavinimo.
Vienas pacientas, važiuodamas pas mane į konsultaciją, pamatęs tam tikros spalvos mašiną, važiuodavo atgal namo.
Prašydavo paskirti kitą laiką, kai mieste važinėjasi mažiau automobilių. Jam būdavo sunku dalyvauti oficialiuose renginiuose, būti tarp žmonių. Jis buvo labai visų mėgstamas mokytojas, klasės vadovas. Aplinkiniai net nežinojo apie jo sutrikimą.
Kai vaikai turėjo atskristi aplankyti tėvo, idant lėktuvas nenukristų, jis atliko ritualus. Psichoterapijos eigoje jo elgesys sociume labai pasikeitė į gerąją pusę.
Kitas atvejis iš mano praktikos: studentas prieš egzaminus nekirpdavo nagų, nes manė, kad nusikirpus nepasiseks. Kaip jau minėjau – tikima, kad ritualas apsaugo“, – pasakojo R.Alekna.
Vaikystės traumos daro didelę įtaką žmogui ir jis užaugęs problemų nesprendžia. Užuot sprendę iškilusias problemas racionaliai, sergantieji transformuoja kilusį nerimą į įkyrias mintis, veiksmus.
Pasveikti įmanoma
Pasidomėjus, ar nuo šio sutrikimo įmanoma pasveikti, specialistas sakė, kad taip.
„Vartojant vaistus, ligą galima prislopinti, o lankant psichoterapiją ir pasveikstama. Tik reikia bendradarbiavimo su gydytoju“, – neabejojo R.Alekna.
Tokių sutrikimų išsivystymą lemia skausmingi išgyvenimai: nerimas, įtampa, diskomfortas sociume, nepasitikėjimas savimi, stresas.
Įkyrių minčių mažėja, kai žmogus nurimsta, patiria mažiau streso, pailsi. Pervargus, turint miego sutrikimų – sunku kontroliuoti jausmus ir mintis.
Selektyvus mutizmas
Gretai nustatytas ir selektyvus mutizmas. Pasak R.Aleknos, tai vaiko socialinio bendravimo sutrikimas, pasireiškiantis negebėjimu atsakyti į tam tikrų žmonių klausimus. Pavyzdžiui, vaikas namie su tėvais, broliais bei seserimis kalbasi, tačiau nuėjęs į mokyklą mokytojui negali ištarti nė žodžio.
„Kartais vaikas geba atsakyti gestais, kūno kalba – palinkčioti galvą, ją papurtyti, tačiau būna, kad negali ir to.
Toks vaikas neskaitys pamokose garsiai, nedeklamuos eilėraščių, negebės atsakyti į elementarius klausimus. Tai susiję su jo vaikystėje patirtomis traumomis, dėl kurių jis bijo suklysti, bijo, kad iš jo pasijuoks. Negalėjimas prabilti yra už tokio vaiko valingų sprendimų ribų. Jis pats negali paaiškinti, kodėl negali kalbėtis su kai kuriais žmonėmis“, – apibūdino sutrikimą psichoanalitikas.
