Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas Rimvydas Šlapikas pastebėjo, kad cukrinis diabetas kartais net vadinamas širdies liga.
„Žinoma, akademiškai tai nėra visiškai teisinga, tačiau šia fraze norima pasakyti, kad tarp širdies ir kraujagyslių ligų ir diabeto yra glaudus ryšys“, – neabejojo medikas.
Amerikos širdies asociacija cukrinį diabetą laiko vienu iš penkių svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, nepriklausomai nuo paciento lyties.
Sergantieji cukriniu diabetu du kartus dažniau suserga ir miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų: širdies vainikinių arterijų ligos, širdies nepakankamumo ir insulto.
Amerikiečių mokslininkai apskaičiavo, kad kas 80 sekundžių cukriniu diabetu sergantis suaugęs žmogus paguldomas į ligoninę dėl širdies ligos, o kas 2 minutes – dėl insulto. Vyresniems negu 60 metų pacientams, sergantiems cukriniu diabetu ir širdies ir kraujagyslių ligomis, gyvenimo trukmė vidutiniškai sutrumpėja 12 metų.
„Diabetas pažeidžia tiek smulkiąsias, tiek stambiąsias kraujagysles. Sergantiems diabetu būdinga ankstyvesnė ir kur kas daugiau arterijų pažeidžianti aterosklerozė. Ji vystosi ir kitose arterijose – kojų, kaklo bei stambiausioje arterijoje – aortoje.
Tirdami sergančių diabetu širdies vainikines arterijas dažnai nustatome daugelio jų šakų pažaidą. Dėl to šiems pacientams dažnai tenka taikyti ne vienos ar kelių kraujagyslių spindžio praplėtimo ir dirbtinio kraujagyslės stento įmplantavimo procedūrą, bet ir širdies kraujagyslių jungčių operaciją“, – kalbėjo profesorius R.Šlapikas.
Lietuvos endokrinologų draugijos prezidentė profesorė Birutė Žilaitienė pastebėjo, kad stambiųjų arterijų pažaida – tik viena medalio pusė:
„Cukrinis diabetas pažeidžia ir smulkiąsias pėdų, inkstų, akių dugno kraujagysles, todėl tokie pacientai dažnai patenka ir pas nefrologus, okulistus bei kitų sričių specialistus.“
Profesorius R.Šlapikas atkreipė dėmesį į dar vieną problemą – diabetas širdies ir kraujagyslių ligų gydymą daro sudėtingesnį: „Ligos simptomai dėl diabeto poveikio nervų sistemai neretai būna pakitę, sunkiau atpažįstami, o kartais pacientas apskritai jokių skundų neturi. Todėl sergantiems diabetu derėtų kuo anksčiau išsitirti ir dėl galimų širdies ir kraujagyslių ligų, net jei nepasireiškė jokie jų simptomai.“
Paklaustas, kodėl diabetą dažnai lydi širdies ir kraujagyslių ligos, profesorius R.Šlapikas paaiškino: „Šių ligų atsiradimui svarbus yra dėl nutukimo, mažo fizinio aktyvumo ar genetinių priežasčių išsivystęs atsparumas insulinui, kuris veikia įvairias mūsų organizmo medžiagų (gliukozės, cholesterolio) apykaitos grandis, didina kraujo krešumą.
Be to, sergantiems diabetu dažnai būdingas pilvinis nutukimas, arterinė hipertenzija.“
Atsparumas insulinui lemia ir specifinius sergančiųjų diabetu lipidų apykaitos sutrikimus, vadinamus diabetine arba aterogenine dislipidemija.
„Tiriant tokių pacientų kraują nustatoma vidutiniškai padidėjusi mažo tankio lipoproteinų (blogojo) cholesterolio, padidėjusi trigliceridų ir sumažėjusi gerojo cholesterolio koncentracija.
Sergant diabetu cholesterolį gabenantys lipoproteinai yra maži, todėl lengvai patenka į arterijos sienelę ir sukelia aterosklerozinės plokštelės augimą.
Metabolinis sindromas ir diabetas nepalankiai keičia kraujo krešumą – didina fibrinogeno koncentraciją, trombocitų aktyvumą, todėl pacientų kraujagyslėse padidėja krešulių susidarymo tikimybė, ypač ten, kur kraujagyslė pažeista aterosklerozės.
Kliniškai tai dažniausiai pasireiškia nestabiliąja krūtinės angina arba miokardo infarktu. Jeigu pacientas, be diabeto, turi ir kitų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių – rūko, turi padidėjusį kraujospūdį, nėra fiziškai aktyvus, šios ligos vystosi dar greičiau“, – įspėjo profesorius.
Cukrinis diabetas bei širdies ir kraujagyslių ligos gali vystytis ir nepriklausomai viena nuo kitos. Pastarosiomis ligomis sergantis pacientas nebūtinai turi susirgti cukriniu diabetu, tačiau diabetu sergantis žmogus turi kur kas didesnę tikimybę susirgti širdies liga.
Kadangi abi ligos dažnai pasireiškia drauge, sergantiems diabetu labai svarbi griežta visų širdies ligų rizikos veiksnių – dislipidemijos, arterinės hipertenzijos, glikemijos – kontrolė.
Būtina sveikiau maitintis, daugiau judėti, nerūkyti, mažiau vartoti alkoholio ir druskos, kontroliuoti svorį, kad kūno masės indeksas neviršytų 20–25.
„Tačiau daugeliui pacientų gyvensenos pokyčių nepakanka ir tenka vartoti vaistus kraujospūdžiui bei cholesterolio koncentracijai kraujyje mažinti. Visų pacientų kraujospūdis turi būti ne didesnis kaip 140/80 mmHg, o jaunesnių nei 65 metų žmonių – 120–130 mmHg“, – rekomendavo profesorius R.Šlapikas.
Labai didelės rizikos pacientams, jau sergantiems širdies liga, taip pat sergantiems cukriniu diabetu, kai ši liga yra pažeidusi kitus organus (pvz., inkstus), MTL-C (blogojo cholesterolio) koncentraciją vaistais būtina sumažinti žemiau 1,4 mmol/l ribos, skiriant statinų.
Pasak profesorės B.Žilaitienės, nuo praėjusių metų pasikeitė diabeto gydymas: „Dabar pagrindinis II tipo cukrinio diabeto gydymo tikslas – apsaugoti nuo komplikacijų ar jas atitolinti ir išlaikyti paciento gyvenimo kokybę. Nuo šiol tampa svarbi ne tik gliukozės kiekio kraujyje kontrolė, bet ir tinkamas širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių valdymas.
Nustatyta, kad sistolinio kraujospūdžio sumažėjimas 10 mmHg net 27 proc. sumažina insulto ir 28 proc. širdies nepakankamumo riziką.
Efektyvi mažo tankio lipidų (MTL) koncentracijos kontrolė apsaugo nuo aterosklerozės progresavimo, o MTL-C (blogojo cholesterolio) sumažėjimas iki 1,2 mmol/l netgi paskatina aterosklerotinių plokštelių regresiją.“
Profesorės teigimu, labai svarbus yra kardiologų ir endokrinologų bendradarbiavimas, abiejų šių sričių specialistų požiūris į pacientą, supratimas, kad diabeto komplikacijas suvaldyti galima tik dirbant išvien.
Todėl kardiologas turėtų atidžiai išsiaiškinti paciento rizikos veiksnius ir juos koreguoti, paskirti ar rekomenduoti tinkamą gydymą ir, bendradarbiaujant su endokrinologu, siekti apsaugoti pacientus nuo komplikacijų.
„Kardiologas turėtų išmanyti gydymo antidiabetiniais vaistais principus, cukrinio diabeto gydymo gaires bei rekomendacijas.
O endokrinologas turėtų būti susipažinęs su kardiologų gairėmis, skirdamas gydymą atsižvelgti į kardiologo rekomendacijas, atpažinti aterosklerozines širdies ligas, širdies nepakankamumą ir kuo anksčiau skirti mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligos mažinantį gydymą.
Tokio kardiologų ir endokrinologų bendradarbiavimo svarbą rodo ir tai, kad Europoje šiais metais publikuotos pacientų, sergančių cukriniu diabetu ir širdies ligomis, diagnostikos ir gydymo metodikos“, – sakė profesorė.
