„Labai sunki situacija, statistika tokia, kad kas antras miršta, o kurie išgyvena, gali likti įvairūs neurologiniai sutrikimai: arba aklumas, regos sutrikimas, arba kurtumas, arba vystymosi sutrikimai, tiek motorikos, tiek protinis, labai įvairūs liekamieji reiškiniai“, – penktadienį per spaudos konferenciją klinikose sakė medikė.
Spaudos konferencija buvo surengta, kai į klinikas dėl kraujavimo į smegenis per pastarąsias porą dienų atvežti du kūdikiai.
„Sukrėsto vaiko sindromui būdinga, kad nėra išorinių traumos požymių, bet yra dažniausiai kraujosrūvos smegenyse, po kietuoju dangalu, tarp kietojo ir voratinklinio dangalo, ir kraujosrūvos akių dugnuose“, – apie sindromą pasakojo B. Šinkūnienė.
Pasak gydytojos, supurtyti kūdikį tėvai gali ir dėl informacijos trūkumo, nežinodami apie galimą pavojų, ir naudodami kaip raminimo priemonę, kūdikiui įsiverkus, iš bejėgiškumo.
„Informacijos stoka, nes kai kurie tėvai kaip raminimo priemonę tai naudoja, kartais beviltiškumo išraiška, kai vaikas verkia. Rizikos grupė yra tie vaikai, kurie neramūs, kuriems pilvo diegliai, ir tėvai nežino, kaip nuraminti, ir iš bejėgiškumo (supurto – BNS)“, – kalbėjo B. Šinkūnienė.
Medikė pažymėjo, kad kūdikio galva sudaro maždaug trečdalį kūno svorio, smegenys yra vandeningos, kaklo raumenys dar silpni, todėl, kai yra kratoma, „smegenys, galima sakyti, daužosi į priekinę ir užpakalinę kaukolės sienelę, tada atitrūksta kraujagyslės, todėl išsilieja kraujas“.
Ji teigė, kad sukrėsto vaiko sindromas nėra dažnas atvejis, per metus būna vienas-kitas atvejis.
Šią savaitę į Kauno klinikas dėl kraujo išsiliejimo į smegenis atvežti du kūdikiai.
