Verslininkas Žilvinas Grigaitis nekart susidūrė su vyrais, kuriems onkologinė liga buvo pažengusi. Daugelis jų jautėsi prislėgti, prostatos vėžys jiems kėlė nerimą dėl ateities, netgi mintis apie savižudybę.
Ž.Grigaitis pasidalijo savo patirtimi, ką reiškia sirgti prostatos vėžiu. Jis pripažino, kad dažnas vyras Lietuvoje nežino apie tai, kad būtina atlikti kraujo tyrimą ir ką reiškia trijų raidžių santrauka PSA (prostatos specifinis antigenas).
Daug kam žinia apie prostatos vėžį yra kaip perkūnas iš giedro dangaus. Kad taip neatsitiktų, vyrai turėtų dažniau tikrintis sveikatą. Iki šiol jie nerodo didelio aktyvumo, todėl Lietuvoje moterys yra ta varomoji jėga, kuri atgena vyrus pasidaryti kraujo tyrimą.
„Lietuvoje net apie penktadalį prostatos vėžio atvejų gali lemti paveldimumas. Tikriausiai, aš esu tas pacientas, kuris paveldėjo polinkį sirgti prostatos vėžiu“, – pasakojo Ž.Grigaitis.
Būtų įmanoma išgelbėti šimtus vyrų
Pasitinkant Pasaulinę prostatos vėžiui skirtą dieną, kuri minima rugsėjo 15-ąją. Nacionaliniame vėžio institute buvo paliesta ir daugiau temų, kurioms negali būti abejingi nei vyrai, nei moterys.
Spaudos konferencijoje Ž.Grigaitis siūlė daugiau dėmesio skirti psichologinei paciento būsenai. Vis dar pasitaiko atvejų, kai prostatos vėžiu sergantys vyrai išeina iš pasaulio, nes šeimoje susiduria su abejingumu.
Tai rodo, kad psichologinė pagalba onkologiniams ligoniams dar nėra Lietuvoje gerai išvystyta. Ž.Grigaitis įsitikinęs – būtina padaryti viską, kad žinia apie prostatos vėžį netaptų savižudybės priežastimi.
Vėžys nėra mirties nuosprendis
Iš visų onkologinių ligų prostatos vėžys yra svarbiausia priežastis, dėl kurios Lietuvoje miršta vyrai, dėl šios ligos kasmet netenkama apie 500-600 vyrų. Kasmet prostatos vėžio diagnozę šalyje išgirsta daugiau kaip 2000 vyrų.
Pastaruoju metu kovoje su prostatos vėžiu medikai turi kur kas daugiau priemonių nei anksčiau. Todėl prostatos vėžys nėra mirties nuosprendis.
Jei ne profesorius Tadas Petraitis, kurio garbei vakar prie Nacionalinio vėžio instituto buvo pastatytas suoliukas, daug kas nežinotų, kad prostatos vėžio diagnostikai ilgą laiką buvo naudojamas vienintelis instrumentas.
Tai buvo pirštas, kuriuo gydytojas atlikdavo rektalinę apčiuopą. Prisiminęs, kaip prieš daugelį metų pradėjo savo karjerą, T.Petraitis iki šiol dėkingas savo mokytojai – gydytojai urologei profesorei Stasei Mičelytei.
Būtent ji nutardavo, ar ligoniui reikia dėl prostatos vėžio skirti kastraciją ar galima nieko drastiško nedaryti. Prieš 50 metų radikali prostatos šalinimo operacija buvo Lietuvoje retenybė, nes ji sukeldavo daug komplikacijų.
Dar du vardiniai suoliukai buvo įrengti, minint talentingų gydytojų nuopelnus gydant prostatos vėžį, jie buvo skirti pagerbti Vytautą Antaną Kleizą bei Vladą Lazutką, kurie jau mirę.
Organizuojama pagalba visoje šalyje
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Urologijos klinikos vadovas profesorius Mindaugas Jievaltas priminė, kad šalyje yra ne vienas urologijos centras, kur gydomi sergantieji prostatos vėžiu.
Jis taip pat pripažino, kad neretai pacientų lūkesčiai būna didesni nei yra realios galimybės.
O mokslas rodo, kad gydyti prostatos vėžiu sergančius vyrus yra gerokai daugiau galimybių nei kai kuriomis kitomis onkologinėmis ligomis sergančius asmenis, – net atsiradus metastazėms, yra daug būdų pratęsti žmogaus gyvenimą, tačiau taip pat labai svarbu kuo ilgiau neleisti metastazėms išsivystyti.
„Jei pasižiūrėtume plačiau, Lietuvoje turime ne tokias blogas sąlygas gydyti prostatos vėžį. Visas terapijos formas, kokias žino pasaulis, mes jau turime.
Lietuvoje atsirado net prostatos vėžio robotinės chirurgijos galimybės. Jas taiko Klaipėdos universitetinė ligoninė. Bet lieka svarbus klausimas, kaip mes galėsime finansuoti tokias paslaugas“, – svarstė M. Jievaltas.
Sukurti nauji inovatyvūs vaistai
Pastaruoju metu yra daug gerų naujienų, nes prostatos vėžys yra parankus mokslui.
Yra sukurtos kelios naujos veikliosios medžiagos molekulės. Klinikiniai tyrimai atskleidė, kad nauji vaistai gali prailginti pacientų išgyvenamumą, taip pat laiką, kol išsivystys metastazės.
„Mokslas iškėlė aiškų tikslą – pacientui yra svarbu išgyventi ne bet kokia kaina, todėl būtina padaryti viską, kad pacientas kuo ilgiau gyventų nejausdamas simptomų. Tai pavyko pasiekti“, – teigė M. Jievaltas.
Pastaruoju metu iš esmės pasikeitė taip pat gydymo strategija.
Vyrauja nuostata – stiprinti prostatos vėžio pradinį gydymą ir užtikrinti galimybę pacientams gyventi be simptomų.
„Nors Lietuvoje yra daug sergančiųjų prostatos vėžiu, bet gera žinia, kad ši liga yra vis geriau gydoma“, – pripažino M. Jievaltas.
Atsirado naujų kliūčių
Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas Paulius Rakštys apgailestavo, kad mūsų šalyje daugelis inovatyvių vaistų liks neprieinami, nes pasikeitė tam tikri reikalavimai.
Iki šiol, sprendžiant, ar įrašyti vaistą į kompensuojamųjų sąrašą, pagrindinis rodiklis buvo periodas iki ligos progresavimo, t. y. kokiam laikui vaistas sustabdo ligą. Dabar prašoma nurodyti ir bendrojo išgyvenamumo duomenis.
Toks reikalavimas netaikomas kitose Europos šalyse, nes šiuos duomenis galima gauti tik po daugelio metų, kai vaistas yra rinkoje.
