Liepos viduryje sumuštas ir Klaipėdoje, jo teigimu, netinkamai gydytas vilnietis netylėjo. Tomas Zubrickas savo istorija pasidalijo feisbuke.
„Nors nutikus panašiems dalykams pirmiausia tulžį reiktų lieti ant žmonių, sukėlusių tokius padarinius, tačiau šį kartelį – ne apie juos. O apie mūsų angelus sargus – daktarus ir absurdiškai juokingą aplaidumą, ir biurokratiją sveikatos apsaugos sistemoje.
Taigi, liepos 19 dieną teko lankytis didžiausiame mūsų šalies kurorte Palangoje. Kadangi kurortas didžiausias ne tik savo dydžiu, bet ir homus debilicus koncentracija visuomenėje, buvau užpultas ir sumuštas. Po įvykio greituke buvau nugabentas į Klaipėdos ligoninę. Ten man padarė rentgeną, kuriuo nustatė nosikaulio lūžius.
Daktaras nusprendė, jog man kreiva nosimi gyventi nepatiks ir ėmėsi veiksmų. Savo mikliomis rankomis, be narkozės ar nuskausminamujų vaistų sustatė viską į vietas ir dar pridūrė: „Ai, nieko čia baisaus, nosis tiesi, nereikės net plastinės operacijos.“
Kadangi vasaros sezonu metu klientų pajūryje po debatų apie gyvenimą netrūksta, daktaras nusprendė, kad man jau būtų laikas pradėti gydytis ambulatoriškai ir paryčiais išleido ieškoti laimės pasaulyje.
Paleido tai paleido. Grįžau atgal į Palangą. Kadangi biurokratija mūsų šalyje bujoja, nuėjęs į policiją buvau informuotas, kad teks palaukti iki pirmadienio (veiksmas vyko penktadienį), nes mano parodymus ims tik tyrėja, o ji savaitgaliais nedirba. Nusprendžiau susirasti akinukus, kurie pridengia mano „pandos“ akis, ir atostogas pratęsti dar keletą dienų“, – prisiminė Tomas.
Pyktis registratūroje
Savaitgalį jis tęsė atostogas, laukė, kaip patartas, tyrėjos, ir pirmadienį davęs parodymus iškeliavo namo į Vilnių.
„Mintyse save guodžiau: „Na, ką? Ar aš – ne vyras? Kas čia baisaus ta sulaužyta nosis? Kas trečias turi ją lūžusią.“
Taip praėjo dar dienelė, antradienio vakare užsnūdau bežiurėdamas filmą ir pabudau nuo aštraus diegimo kaktos srityje ties vieta, kuri nuo pat traumos buvo nejautri (galvojau, normalu po sulaužytos nosies, kad nervai truputį atbukę).
Nusprendžiau nuvažiuoti pasitikrinti dar kartelį į viršgarsinio greičio skubos priimamąjį Lazdynuose. Iš namų išvažiavome apie 23 valandą. Atvažiavus prie registratūros langelio pasitiko ant viso pasaulio pikta pusamžė moteris, kuri atrodė piktesnė nei žmogelis, kuris pavaišino mane keleta kojos spyrių į veidą Palangoje.
Paklaususi, ko čia kaip klounas naktį su akiniais vaikštau, įbruko eilės numerį į rankas ir paaiškino, kad pas juos – komunizmas. Visi yra lygūs, ar atvažiavę patys, ar su greitąja – visi stovi toje pačioje eilėje. Nu ok, lygybė man patinka. Ji užtrenkė savo varstomą langelį (na, kad kiti pramogautojai čia jos netrukdytų savo kvailais klausimas apie sveikatą).
Sėdim, chilinam su broliu, aš – kantrus žmogus, bet po pusantros valandos pradedu po truputį suirzti – na, juk vis dėlto mes greitojoje pagalboje? Praėjus be keletos minučių 2 valandoms iš priimamojo skyriaus mane pagaliau įleidžia į ligonines patalpas“, – rašė vaikinas.
Kalbinu visus, ką galiu
Pasak jo, bendrosios praktikos gydytojas surašė savo pastebėjimus ir nusiuntė pas neurochirurgą, tačiau šio durys buvo užrakintos.
„Einu iki registratūros, bandau žadinti budinčią, kuri jau pirmas dvi miego stadijas peršokusi. Ji pabunda ir piktai drebia (aš irgi ne ryto žmogus, ką padarysi), kad neurochirurgas yra tik vienas ir jis dabar 8 aukšte, gal daro operaciją ar dar kažką. Vienu žodžiu, netrukdyk miegoti, ką, negali palaukti?
Sėdžiu laukiu, pusvalandis, valanda, pusantros, pradedu mąstyti, gal man ne tiek ir skauda, gal geriau važiuoti namo? Pažadinu dar keletą kartų budinčią ir bandau gauti informacijos apie tai, kada galiu sulaukti daktaro apsireiškimo. Ji piktai į mane pažiūri kaip į kvailį ir paklausia, kurios vietos apie aštuntą aukštą aš nesupratau. Ir nuoširdžiai patvirtina dar kartelį, kad tai normalu.
Kalbinu visus, ką tik pagaunu ir klausinėju, ar čia visados taip. Po truputį imu suprasti, jog jau užp*sau visus ir tampu persona nongrata ligoninės kolektyvui. Po 2 val. 36 min. ateina daktaras. Jaunas šaunus vaikinukas! Atsisėdam, papasakoju pirmiausia savo įspudžius šio vakaro, paskui ir apie traumą pakalbam.
Jo atsakymas truputį pribloškia ir tuo pačiu prajuokina: „Nu ko tu iškart nesakei, kad tavo rimtas reikalas? Ir, beje, tavo pavardė kaip mūsų vyr. chirurgo, ar ne tavo giminaitis? Pats matai, kokia fauna čia renkasi naktimis, mes specialiai neskubame, nes 70 procentų jų nesulaukę tiesiog išeina namo.“
Nu ok, galvoju, lyg ir kažkaip neetiška, bet šiuo metu man mano galva svarbesnė. Nuo šitos vietos ir pokalbio viskas pradeda judėti geraja linkme, padaromas kompiuterinio tomografo tyrimas“, – prisiminė T.Zubrickas.
Lūžo net dvejose vietose
Po to jis grįžo pas gydytoją ir sužinojo pribloškiančią diagnozę – lūžusi kaukolė. Net ne vienoje, o poroje vietų. Skeveldra užspaudė nervą, taip pat sutrupėjusi nosis. Gydytojas jam išrašė siuntimą į Žalgirio kliniką ir liepė tuoj pat ten kreiptis.
„Saulė jau kyla, gamta bunda, 5 val. ryto. Nuvažiuoju, pažadinu gydytojo kolegas Žalgirio klinikoje, jie paskaito mano lapą su diagnoze. Ir klausia, ar tomografo diskelį atsivežei? Niekas man nieko nedavė. Pasisiūlau pats nuvažiuoti ir paimti, kad tik greičiau viskas vyktų, nes jau nemiegojęs 24 valandas, nevalges ir morališkai išsekęs, ties palūžimo riba.
Apie pusę 7 grįžtu atgal į Lazdynų ligoninę, bet kadangi jau esu persona nongrata .niekas man čia jokio informacijos duoti nenori, tik siuntinėja pas kitus. Pradedu truputį jausti paniką, pasigaunu gero veido pusamžę moterį, kuri, kiek suprantu, čia yra valytoja. Ji mane nukreipia pagaliau ten, kur reikia. Ateinu ir vėl užšoku ant senmergės, kuriai greit pats konstatuoju ligą – nedap*s*tas.
Ji man aiškina, jog diskelių kopijos yra daromos tik nuo 8 valandos ir už tai reikia susimokėti.
Man nervai nebeišlaiko, metu nuskriausto šuniuko amplua, pradedu grasinti teisininkais ir žurnalistais, ledai pajuda, ji padaro nuotraukos kopiją ir net nebeprašo susimokėti. Atvežu kopiją į Žalgirio kliniką. Ten, kol diskas keliamas į kompą, trumpai papasakoju visą situaciją chirurgams (2 jauni labai šaunūs vyrai su tinkamu humoro jausmu).
Tada jie pažiūri nuotraukas. Pirmiausia konstatuoja, kad keičia savo planus penktadienio planus iš alaus gėrimo bare į mano galvos remontavimą, linksmai visi pasijuokiam ir pagaliau sužinau galutinį verdiktą, kas man bus daroma.
Pjaunamas skalpas nuo ausies iki ausies, dedamos titaninės plokštelės, remontuojama nosis. Esu truputėlį sumišęs, nes, kiek pamenu, aš jau gydausi ambulatoriškai, o ir plastinės operacijos man nereikės...“ – ironizavo vaikinas.
Tada jis buvo pagaliau paguldytas į ligoninę, o atlikta operacija truko 7 valandas. Viskas, jo teigimu, praėjo gerai ir prasidėjo sveikimas.
Kabės su amoniaku
T.Zubrickas pridūrė, kad kabes po operacijos jis nuvyko pašalinti į Karoliniškių polikliniką. O ten vėl susidūrė su nesklandumais.
„100 tūkst. pacientų turinti poliklinika neturi įrankių ir specialistų, kurie galėtų ištraukti kabes. Man siūlo palaukti, kol chirurgas grįš iš atostogų po 10 dienų. Pateikiu tokio pat sąmoningumo pasiūlymą apsilankyti pas šaunius kolegas Žalgirio klinikoje. Tuomet prieinam bendrą sprendimą, kad kabes išims čia ir dabar medicinos seselės (vėl kvailas mano sprendimas).
Nukeliauju į procedurinį, ten moteriškės išsitraukia repliukes ir pradeda kankinimą. Jokių vaistų nepasiūlo, tik kuomet nuo skausmo pradeda akyse raibuliuoti, pasiūlo pauostyti amoniako. Valanda laiko ir 54 kabės pagaliau dingo iš mano galvos.
Padėkoju už pastangas pagal kompetenciją ir keliauju gyventi savo gyvenimo toliau. O apibendrinant – ką norėjau pasakyti. Rūpinkitės savim ir savo artimaisiais pirmiausia patys, nes mūsų visuomenės sąmoningumas dar nėra tokio lygio, kad savo likimus galėtume patikėti į kitų žmonių rankas.
Žmogus Kaipedos ligoninėje mane paleido lūžusia kaukole namo. Mažiausia nelaimė ir aš čia jau neberašyčiau skundų, nebent pieščiau į vaikiškas spalvinimo knygutes ar būčiau daržovė. Kovokit už save ir savo tiesas, nuskriausto šuniuko veidas niekam neįdomus.
Klaipėdos ligoninę padaviau į teismą, nes per savo nekompetenciją ir aplaidumą galėjo iš manęs atimti didžiausią mano turtą – sveikatą ar net gyvybę. Mažiausia, ką galiu padaryti, tai siekti, jog būtų atleistas bent vienas avigalvis, kuris pasirinkdamas savo profesiją nesupranta atsakomybės masto. Viliuosi, daugiau žmonių jis negydys ir taip išsaugosiu kažkam sveikatą.
Tikiuosi, kad jums nieko panašaus niekada nenutiks, bet jei nutiks – prisiminsit mano pasakojimą ir būsite budrūs!“ – linkėjo vaikinas.
Viskas supainiota
Vėliau kalbėdamas su lrytas.lt jis nurodė, kad visą procesą gerokai gaišina ir popierių maišalynė. Jo teigimu, iš pradžių policija neišsaugojo jo pareiškimo, vėliau dokumentuose nurodė ne tą ligoninę, o galiausiai viskas įstrigo dėl negalėjimo skubiai atlikti teismo medicinos ekspertizės.
„Kokio didumo nesąmonė! Jau ketvirtadienį po truputį pradėjo viskas aiškėti. Gulėjau Klaipėdos Respublikinėje ligoninėje, o visi dokumentai policijos buvo užrašyti apie Klaipėdos Universitetinę ligoninę. Tai kaip?
Be to, suvesdami pareiškimą įpaišė, kad aš esu bomžas. Nežinau, kodėl. Žiūriu į lapą ir nesuprantu! Pasirodo, kažkas buvo tiek žiopli, kad po įvykio nesuvedė nieko į sistemas – todėl atrodė, kad neturiu gyvenamosios vietos, nėra įvykio normalaus pasakojimo ir taip toliau. Ir dar suklydo, rašydami ligoninės pavadinimą.
Skambinau visais varpais, kad nenutrauktų tyrimo... Rašiau policijai, visur. Ir į Klaipėdos komisariatą. Gavau paaiškinimą, kad vienas tyrimas buvo pradėtas Klaipėdoje, kitas – Palangoje, viskas supainiota... Sulaukiau atsiprašymo. Bet viskas stringa.
Man reikia teismo medicinos ekspertizės, kad paduočiau įrodymus. Nėr ekspertizės – negalima nieko perduoti tyrėjai, prokurorui, teismui. Visi sėdim, laukiam. Ekspertizę darysiuosi už savo pinigus, kad būtų greičiau.
Žalgirio klinikoje prašiau, kad surastų dokumentus. Jie siunčia užklausas į Klaipėdos ligoninę, ten – irgi nieko nėra... Ir taip pirmyn-atgal. Juokas ima, kaip viskas stringa, čia išeitų atskira istorija“, – stebėjosi T.Zubrickas ir žadėjo turėdamas daugiau duomenų informuoti apie tolimesnius įvykius.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė apgailestavo dėl situacijos.
„Kiekvienas sunegalavęs ar patyręs traumą tikimės medikų profesionalumo, kompetencijos, pasitikime jais. Ypač dirbančiais skubiosios pagalbos skyriuose, kur ištisus metus gelbėjami įvairaus sunkumo traumas patyrę, netikėtai ligų užklupti pacientai.
Tad tenka apgailestauti, kad ši situacija leidžia susidaryti priešingą vaizdą. Tikrai neturėtų būti taip, kad pacientui reikia kovoti siekiant gauti kokybiškas paslaugas. Tad apgailestaujame dėl susidariusios situacijos ir patirtų nepatogumų.
Vis dėlto, iš pateiktos informacijos jokių galutinių vertinimų, išvadų daryti tikrai negalime. Labai aišku tik viena, kad pacientui visa reikiama pagalba, pagal jo būklę, turėjo būti suteikta. Jei konkrečioje gydymo įstaigoje tam tikrų paslaugų nebuvo galima suteikti, pacientui turėjo būti nurodoma, kur kreiptis pagalbos.
Tais atvejais, kai pacientas yra nepatenkintas suteiktomis paslaugomis, jis pirmiausia turėtų kreiptis į gydymo įstaigos administraciją.
Jei gautas atsakymas netenkina, galima kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą, kuri pagal kompetenciją atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės įvertinimą, arba į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuri nustato paciento teisių pažeidimo ar nepažeidimo faktą“, – išvardijo L.Bušinskaitė-Šriubėnė.
Respublikinės Klaipėdos ligoninės Viešųjų ryšių koordinatorė Marija Gabrienė patvirtino, kad T.Zubrickas buvo atvykęs po sumušimo.
„Informaciją apie įvykį sužinojome iš žiniasklaidos. Išsiaiškinome, kad tikrai toks įvykis mūsų ligoninėje buvo. Direktoriaus įsakymu bus atliekamas auditas“, – teigė M.Gabrienė.
Karoliniškių poliklinikos, į kurią vaikinas buvo nuvykęs išsiimti kabių, atstovai paaiškino, kad jų poliklinikoje paprastai toks siuvimo būdas netaikomas.
„Dėl pooperacinių žaizdų priežiūros, perrišimų, siūlų/kabių nuėmimo norėtume paaiškinti, kad šias procedūras kartu su slaugytoju atlieka gydytojas chirurgas arba, jeigu žaizda nekomplikuota – šeimos gydytojas. Būtent gydytojo kompetencija ir atsakomybė yra įvertinti paciento būklę, žaizdos gijimą, duoti nurodymus slaugytojui, kontroliuoti procedūros eigą.
Patikiname, kad poliklinika turi priemones, medikamentus bei kvalifikuotą personalą, gebantį atlikti žaizdų priežiūros procedūras. Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Poliklinikoje nustatyta tvarka, procedūra atliekama informavus pacientą apie jos būdą, eigą, galimas rizikas (taip pat skausmą) ir komplikacijas bei tik gavus paciento rašytinį sutikimą.
Kabių panaudojimas siuvant žaizdą yra vienas iš galimų žaizdų siuvimo būdų, kuris mūsų Poliklinikoje netaikomas. Įprastai kabės būna sukomplektuotos kartu su specialiu, būtent toms kabėms nuimti pritaikytu instrumentu. Tačiau kabes galima nuimti ir kitais būdais, kurie yra tinkami ir saugūs paciento sveikatai.
Darbas poliklinikoje organizuojamas, siekiant užtikrinti paciento, atvykusio po atliktos operacijos, apsilankymą pas gydytoją chirurgą ar šeimos gydytoją tą pačią ar išraše iš stacionaro rekomenduojamą dieną“, – sakė Karoliniškių poliklinikos direktoriaus pavaduotoja klinikiniam darbui Margarita Batūrienė ir linkėjo pacientui kuo greičiau pasveikti.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) atstovų teigimu, nemandagus elgesys su pacientais nėra pateisinamas.
„Apgailestaujame dėl laiško autoriaus patirtų nemalonių emocijų RVUL Skubios pagalbos skyriuje. Norime pasidžiaugti, kad ligoninėje dirba kvalifikuoti, kompetentingi ir savo darbą išmanantys medikai, kiekvieną parą gelbstintys įvairaus sunkumo traumas patyrusius ar kitais negalavimais besiskundžiančius pacientus, gebantys tiksliai nustatyti diagnozę.
Norime pareikšti, kad nepateisiname nemandagiai ar nedalykiškai bendraujančių darbuotojų. Toks elgesys yra svarstomas Etikos komisijoje ir yra griežtai smerkiamas. Ligoninės administracija deda daug pastangų diegdama bendravimo su pacientais standartą ir siekdama atskleisti įstaigoje galiojančio Etikos kodekso nuostatų turinį darbuotojams.
Norime patikinti, kad kiekvienas paciento nusiskundimas atidžiai nagrinėjamas administracijos kartu su padalinių vadovais, darbuotojams teikiamos konkrečios rekomendacijos, siekiant pagrindinio ligoninės tikslo – užtikrinti kokybiškos ir efektyvios pagalbos teikimą pacientams.
Informuojame, kad paciento medicininiai dokumentai yra pateikti valstybės institucijai pagal paklausimą, todėl situaciją šiai dienai galime įvertinti tik pagal įstaigos informacinėje sistemoje turimus duomenis.
Patikiname, kad valstybės institucijai grąžinus paciento dokumentus, išsamiai išnagrinėsime jų turinį ir atitiktį įstaigos informacinėje sistemoje turimiems duomenims“, – portalui lrytas.lt skirtame komentare rašė ligoninės atstovai.
