Savaitgalio naktį mergina įsipjovė ranką ir kreipėsi į medikus. Merginos teigimu, pagalba buvo ne tokia, kokią galima laikyti kokybiška. Sandra (pavardė redakcijai žinoma. – red.) įraše smulkiai papasakojo, kaip prisimena tos nakties įvykius.
„Penktadienį, pusę trijų nakties, šukėmis įsipjoviau antrą ir trečią dešinės rankos pirštus. Buvo iškviesta greitoji. 20 minučių bintavo ir galiausiai buvau su švyturėliais vežama į Kauno klinikas. Kraujas bėgo labai stipriai, greitosios grindys buvo kraujo bala... Aš neįsivaizdavau, kad per 15-20 min. galima tiek nukraujuoti.
Atvykusi pasakiau, kad labai kraujuoju ir turiu mažakraujyste. Buvo skubiai suteikta pagalba. Buvo užverstas vidurinis pirštas, kad sustabdytų kraujavimą, man pastatė lašalinę, suleido nuskausminamųjų. Ir budintis daktaras nukreipė mane į plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos kliniką. Pasakė, kad ten pažės atidžiau tą žaizdą ir tada susiūs“, – rašė mergina.
Įraše ji pasakojo, kad gydytojas negalėjo iš karto ateiti, teks palaukti iki 9 val. ryto, kol operacinėje atsiras vietos.
„Buvo jau apie 5 val. ryto, kai atvežė į skyrių. Paguldė į palatą, skausmas buvo didelis ir kraujas, kuris buvo sustabdytas, galiausiai vėl pradėjo veržtis... Paklausus seselės, kada ateis daktaras, buvo atsakyta, kad 9val. ryto, ir kad operacinėje nėra vietos.
Nusnaudžiau galbūt 10-15 min. ir prabudau nuo skausmo, mano ranka buvo visa kruvina. Verkiau tikrąją žodžio prasme, palatoje vaikščiojau ratais, nes skausmo negalėjau kentėti... Paspaudus iškvietimo mygtuką atėjo seselė, pasakiau, kad žiauriai skauda, kad kraujas nesustabdomai bėga ir kad man tirpsta ranka - galbūt todėl, jog pirštas per stipriai suveržtas.
Buvo pakviestas budintis daktaras. Jis apžiūrėjo pirštus, nuėmė gumytę, bet kraujas dar stipriau pradėjo bėgti. Galiausiai vėl užveržė ir užbintavo. Buvau palydėta į palatą ir suleisti nuskausminamieji.
Praėjus 30 min. skausmas didėjo ir ranka buvo kraujo klane. Paspaudus iškvietimo mygtuką atėjo seselė. Pasakiau, kad pakviestų daktarą ir paklausiau, kodėl man dar pirštų nesiuva?!
Pasakė, kad yra skubesnis iškvietimas ir operacinėje vėl vietos nėra... Kas buvo svarbiau už mane???
Man į šį klausimą taip ir neatsakė. Kankinausi dar ilgai, galiausiai atsistojau iš lovos ir ėjau ieškoti pagalbos. Sutikau koridoriuje seselę, sakau: „Man labai silpna, galiu nualpti ir skausmas yra nepakeliamas.“
Atvežė man invalido vežimėlį atsisėdau, pakeitė palą, kur buvo apvyniota ranka. Ir nuvežė atgal į palatą. Paklausiau, ar pakvies gydytoją, atsakė, kad tuoj ateis... Nesulaukusi daktaro vėl spaudžiau mygtuką, atėjo seselė su nuskausminamaisiais, sakiau, kad man vaistai nepadeda ir prašiau kviesti gydytoją. Atsakė: naktis, savaitgalis, budi tik vienas gydytojas.
Su manim švelniausiai elgėsi tik valytoja, kuri ramino, ir šalia gulinčios dvi senyvo amžiaus moteriškės.
Slaukusi 9 val. ryto išgirdau netoli palatos šurmulį, supratau, kad atėjo gydytojai, paspaudžiau mygtuką, ir vėl – seselė... Buvau praverkusi tas 6 valandas, kai įžengė gydytojas su dviem anesteziologėmis. 9 val. 40 min. mane išvežė į operacinę.
Prabudau po kelių val. pooperacinėje palatoje. Man buvo lašinama lašalinė ir atneštas kraujo donoro kraujas. Paklausiau, kam to reikia, atsakė, kad hemaglobinas nukritęs iki 60 ( nors vartojau vaistus ir buvau pasikėlusi iki 110). Kai moterims hemoglobinas norma yra 120. Perpylė kraują... Ir 16 val. 15 min. nuvežė atgal į palatą.
Mano pirštai buvo gipse, 2 savaites negalima jų judinti. Atėjo gydytojas, kuris mane operavo. Pasakė, kad nupjautos sausgyslės ir nervai. Ir kad piršto nejudinsiu taip, kaip anksčiau.
Sekmadienį mane vedė perrišimui, pamačiau vidurinį pirštą – net išssižiojau... Pasakiau, kad labiausiai man skauda rodomąjį pirštą. Pamačiusi jį paklausiau, kodėl nesusiūtas?! Gydytojas atsakė, kad nematė! Sakė, nepasakiau jam. Bet aš jį pirmą kartą po operacijos tik pamačiau, buvo viskas pasakyta kitiems daktarams! Ir kam tada tos bylos, jeigu gydytojai nemato, kas jose parašyta?
Susiuvo ir tą pirštą, kurio operacijos metu nematė. Atidavė išrašus ir paleido namo. Tai kur ritasi Lietuva? Kodėl taip su manimi elgėsi?“ – klausė Sandra feisbuke ir ragino visus dalintis jos įrašu.
Tiesa, antradienį popiet ji savo įrašą iš feisbuko pašalino.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos Vyriausioji specialistė Eglė Audickaitė paaiškino, kad pacientei pagalba buvo suteikta tada, kai chirurgai baigė itin sudėtingą tuo metu vykusią operaciją. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Sandros gyvybei pavojus negrėsė ir kraujavimas moteriai buvo sustabdytas iškart atvykus. Be to, koks pavojingas beatrodytų kraujavimas, žmogus negali gausiai nukraujuoti iš vieno piršto žaizdos.
„Vasaros metu įvairūs plaštakų sužalojimai yra gana dažni, todėl šiuo metu Kauno klinikose sulaukiame vis daugiau tokias traumas patyrusių pacientų. Dedame visas pastangas, kad visi besikreipiantieji pagalbos gautų kokybišką gydymą kaip įmanoma greičiau.
Minėta moteris į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių buvo atvežta dėl sužalojimo stiklo šukėmis. Norime priminti, kad paprastai per parą Skubios pagalbos skyriuje apsilanko virš 200 pacientų su sudėtingiausiais sveikatos sutrikimais, kuriems pagalba turi būti suteikiama nedelsiant.
Į didžiausią tretinio lygio ligoninę šalyje atvežami pačių sudėtingiausių būklių pacientai, kurie dėl patirtų traumų negali laukti nė kelių minučių. Kadangi pacientės žaizdos kraujavo, jai skubi pagalba buvo suteikta iš karto – moteriai sustabdytas kraujavimas medicininėmis priemonėmis ir suleisti vaistai nuo skausmo.
Po medikų apžiūros pacientę nuspręsta stacionarizuoti į Plastinės ir rekonstrukcinės medicinos kliniką, nes plaštakos sužeidimus dėl galimų sausgyslių ar nervų pažeidimų geriausiai gali įvertini plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojai.
Kadangi dėl šio sužalojimo moters gyvybei pavojus negrėsė, o kraujavimas ir skausmas buvo kontroliuojami, moterį nuspręsta operuoti sulaukus budinčio gydytojo. Plastinės ir rekonstrukcinės medicinos chirurgijos klinikoje budi vienas gydytojas chirurgas, kuris tuo metu buvo operacinėje ir padėjo pacientui, patyrusiam gyvybei pavojingus sužalojimus. Ryte, gydytojams užbaigus sudėtingą operaciją, pacientė iš karto buvo nuvežta į operacinę.
Medikai mikrochirurgiškai susiuvo trečio piršto žaizdas. Antrojo piršto žaizda buvo paviršinė, ji nekraujavo, pavojaus moters gyvybei ar piršto funkcijai nebuvo. Tačiau rytinio perrišimo metu, pacientei išsakius diskomfortą dėl minėtos žaizdos, ši buvo papildomai susiūta.
Visi besirūpinę medikai žinojo moters gretutinę ligą – mažakraujystę – todėl buvo pasirengę įvairiausioms netikėtoms situacijoms. Stabiliai būklei užtikrinti medikai buvo pasiruošę donorinio kraujo atsargas. Nors žaizdos iš pradžių kraujavo, žemesnius kraujo rodiklius labiau lemti galėjo gretutinė moters liga. Suprantame, kad žmonėms kraujavimas visuomet atrodo pavojingas. Tačiau norime nuraminti, kad žmogus negali gausiai nukraujuoti iš vieno piršto žaizdos.
Kadangi operacija buvo atlikta be komplikacijų, moteris galės valdyti pirštus. Suprantame pacientės išgąstį dėl patirtos traumos, tačiau norime patikinti, jog tretinio lygio ligoninėje dirbantys medikai visuomet stengiasi užtikrinti aukščiausio lygio medicininę pagalbą visiems besikreipiantiems Lietuvos žmonėms“, – teigė E.Audickaitė.
