Vilnietė gydytoja Natalija Zaks keturis dešimtmečius konsultuoja pacientus, kuriems žarnyno sutrikimai sukelia daug kančių.
Užkietėjus viduriams gali skaudėti galvą, kamuoti pilvo spazmai, varginti lėtinis nuovargis, atsirasti nemiga, padidėti dirglumas, nerimas, netgi papilkėti odos spalva.
Prie vidurių užkietėjimo prisideda ir savaitgalio šventės, kai valgoma daug baltyminio maisto: įvairių kepsnių, šašlykų, todėl trūksta maistinių skaidulų, daržovių.
Žarnynas – jautrus barometras, jis reaguoja į menkiausius pokyčius.
Apie 80 procentų žarnyno sutrikimų būna funkcinės kilmės. Todėl atlikus tyrimus nerandama jokių organinių pakitimų – tyrimai rodo, kad viskas gerai, o žmogus jaučiasi prastai.
Gydytoja N.Zaks priminė, kad senovėje kinų medikai neklausdavo savo pacientų, ką skauda, bet teiraudavosi, ar geri viduriai. Šis principas svarbus ir dabar, kai žmonės suserga dėl patogaus gyvenimo, streso, ilgo sėdimo darbo, mažo fizinio aktyvumo.
– Dėl ko dažniausiai skundžiamasi? – paklausiau gydytojos N.Zaks.
– Jei žmogus tuštinasi tik kartą per savaitę, o kai kuriems tai padaryti pavyksta dar rečiau, reikia kaltinti ne virėją, o ieškoti priežasties. Bet pasitaiko žmonių, kurie apsilankę pas medikus būna nepatenkinti, – skundų daug, o ligos nepavyksta nustatyti.
Pilvo pūtimas, spazminiai pilvo skausmai, viduriavimas be aiškios priežasties, užkietėję viduriai, kai tik kartą per savaitę pavyksta tuštintis, – tai simptomai, kurie būdingi įvairioms ligoms.
Vis daugiau jaunų žmonių suserga storžarnės vėžiu, todėl būtina stiprinti ir onkologinį budrumą.
Anksčiau Lietuvoje vyravo nuostata, kad storosios žarnos vėžiu serga žmonės, sulaukę keturiasdešimties, dabar tai negalioja. Mano praktikoje jauniausias pacientas, kuriam buvo nustatytas išplitęs vėžys, buvo vos 26-erių.
– Kaip žarnyno ligos susijusios su stresu, karjeros siekimu?
– Didžiausias mūsų priešas yra neracionali mityba ir netinkamas gyvenimo būdas. Jeigu žmogus visą dieną pluša prie kompiuterio, nepaiso viršvalandžių, o naktį sėdėdamas ant sofos žiūri televizorių, vadinasi, jo žarnynas taip pat „sėdi“, o tada sumažėja raumenų tonusas, sulėtėja žarnyno peristaltika.
Žarnynas turi nuolat susitraukinėti, nes toks jo darbas – juk plonosiomis ir storosiomis žarnomis turinys gali keliauti tik dėl peristaltinių susitraukimų.
Tuštinimasis taip pat neapsieina be jų.
– Ar tiesa, kad gydytojams tenka ištraukti iš storosios žarnos ir tam tikrų svetimkūnių?
– Iš tikrųjų yra žmonių, kurie žaloja savo storąją žarną ir išangę dėl seksualinio malonumo.
Vibratoriai, įvairios daržovės, net suvenyriniai buteliai grūdami į storąją žarną ir įstringa.
Kai studijavau, prisimenu atvejį, kai taikant narkozę medikams pavyko ištraukti iš vieno vyro storosios žarnos degtinės butelį. Ši procedūra nukentėjusiajam buvo vienintelė galimybė išvengti operacijos.
Kai išangė traumuojama dėl malonumo, tai neprisideda prie žarnyno sveikatos. Jei svetimkūnis įstringa giliai ir jo nepavyksta iškrapštyti, tenka prapjauti pilvą, o tai gresia įvairiomis komplikacijomis.
– Kokiais atvejais dėl žarnyno ligų būna kaltas pats organizmas?
– Tai sisteminės ligos, pavyzdžiui, opinis kolitas, kurį gydo gastroenterologai. Šios ligos ypatybė – serga jauni žmonės.
Neretai šią diagnozę nustato proktologai, nes ligoniui tuštinantis prasideda kraujavimas, viduriavimas, o išmatose būna daug gleivių.
Tokiu atveju daroma storosios žarnos gleivinės biopsija ir aptinkama specifinių pakitimų.
Opinis kolitas yra liga visam gyvenimui, kaip ir Crohno liga. Laiku neskyrus gydymo, šios ligos sukelia sunkių komplikacijų, viena jų – tenka šalinti storąją žarną.
Kartais gyvenimo būdo pakeitimas veikia kaip vaistai, pavyzdžiui, nustačius dirgliosios žarnos sindromą, svarbu laikytis darbo ir poilsio režimo, gerai išsimiegoti, sureguliuoti mitybą, kartais padeda simptomus malšinantys preparatai.
– Kaip vertinate tokias paslaugas kaip žarnyno valymas ar detoksikacija? Ką įmanoma išvalyti žarnyne?
– Tokios procedūros nuo seno buvo taikomos, kai žmogus ilgai viduriuodavo. Ką reiškia susirgti dizenterija, patyriau ir aš.
Pilvo pūtimas, negerumas buvo užklupęs ir mane. Pradėjus maitintis pagal sudarytą valgiaraštį ir atlikus kelias žarnyno valymo procedūras man palengvėjo.
Pagalbą žarnynui gali suteikti ir liaudies medicinos priemonės, nes tai patikrinta mūsų protėvių.
– Daug žmonių vartoja vaistinius augalus, kurie laisvina vidurius. Koks gresia pavojus?
– Tai gali būti tik skubioji pagalba, ilgainiui žarnynas gali aptingti. Buvo atlikta tyrimų, kad ilgai vartojama senų lapų arbata (kartais ji vadinama arbata nuo hemorojaus) gali išprovokuoti net piktybinę ligą.
Kartą konsultavau pacientą, kuris net 20 metų gėrė senų lapų arbatą, kartais per dieną suvartodavo net litrą šios arbatos. Tai pavojinga – organizmas reikalauja vis didesnės dozės.
Ilgainiui storosios žarnos gleivinė pasidaro ne rausva, o marmurinė. Tai gali būti piktybinės ligos ženklas. Laimė, nustojus vartoti vaistažolių arbatą, kurioje yra senų lapų, gleivinės būklė pagerėja.
– Jei užklumpa viduriavimas, žmogus nieko nelaukdamas skuba pas gydytoją.
O ką daryti, kai užkietėja viduriai? Gal verta palaukti, kol savijauta pagerės?
– Tik specialistas gali patarti, kaip išvengti negalavimų. Dėl vidurių užkietėjimo gali būti kaltas pernelyg ilgas žarnynas, o tai jau žmogaus anatomijos ypatybė. Tada vidurių užkietėjimas yra nuolatinis palydovas.
Daug lemia ir mityba. Kad neužkietėtų viduriai, turime gauti daug maistinės ląstelienos ir skaidulų, daug skysčių.
Jei vidurių užkietėjimas prasidėjo staiga, pilve kaupiasi dujų, ant tualetinio popieriaus pastebima kraujo, būtina pasitikrinti. Kita vertus, ne kiekvienas kraujo lašas reiškia storosios žarnos vėžį.
– Dėl ko dažniausiai klysta pacientai?
– Tikrintis turi sveiki žmonės, kurie dar niekuo nesiskundžia. Jei žmogus pastebi, kad tuštinasi su krauju, jau tikrai nebėra ko laukti. Tokiu atveju reikėtų eiti pas specialistą, o ne galvoti, kaip atlikti slaptojo kraujavimo testą, kai tiriamos išmatos.
Storosios žarnos vėžio įmanoma išvengti, nes ši liga yra matoma.
– Ilgą laiką hemorojus buvo vadinama karališkąja liga. Kodėl vasarą ši liga paūmėja?
– Hemorojus – bjauri liga, nes dėl sutirštėjusio kraujo išangėje gali atsirasti atauga, kuri sukelia ūmų skausmą, tuštinantis net gali plyšti.
Tokia patologija vadinama perianaline tromboze, kuri gali būti siejama ne tik su dideliais karščiais, kai žmogaus organizmas netenka daug skysčių.
Kraujo keršuliai nėra pavojingi, nes jie negali nukeliauti nuo išangės iki galvos smegenų. Tačiau jie sukelia didelį skausmą, kai nesinori net gyventi, nes neįmanoma nei sėdėti, nei gulėti.
Kraujo krešulių išangėje gali atsirasti po švenčių, kai žmonės daug valgo, geria alkoholinių gėrimų, o dėl jų organizmas taip pat praranda daug skysčių.
Po tokių švenčių tik ruošk instrumentus, nes būtina jau skubioji pagalba. Tokiu atveju taikoma vietinė nejautra ir šalinamas trombas.
Perianalinė trombozė gali atsirasti ir kosint, stanginantis.
– Galbūt mūsų klozetai yra netinkami?
– Nežinau, ar mūsų storajai žarnai patogiau, kai tuštinamės atsitūpę, ar atsisėdę. Pagrindinis principas – viduriai turi būti laisvi, o ne užkietėję.
Žmogus neturi tupėti tualete valandą, ten skaityti laikraščių ar knygų, nes yra patogesnių vietų tokiam pomėgiui.
Yra romantikų, kurie pripažįsta – širdis yra gyvenimo variklis, bet aš tam niekada nepritarsiu. Be gero žarnyno darbo nėra ir geros sveikatos.
