Septynios sveikatos problemos, apie kurias įspėja jūsų rankos

Jūsų viduje slypintys sveikatos sutrikimai gali atsispindėti ir išorėje. Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į kūno pokyčius.

Pažiūrėkite į savo rankas. Jos gali apie jūsų sveikatą pasakyti daugiau, nei numanote:

Būklė žinoma, kaip riešo kanalo sindromas, gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Dažniausiai ji ištinka dėl pasikartojančių rankų ir pirštų judesių.

Dėl riešo raiščių uždegimo rankos nervuose atsiranda spaudimas. Jis gali pasireikšti, kaip riešo, pirštų ar visos rankos nutirpimas, dilgčiojimas ir nusilpimas.

Ką daryti? Ledas padės sumažinti uždegimą. Pailsinkite rankas, kai pajausite, kad jos pavargo. Jeigu daug spausdinate, pasirūpinkite, kad jūsų darbo vieta būtų ergonomiška ir rankos būtų laikomos tinkamoje pozoje.

Taip pat reikėtų valgyti uždegimą mažinančius maisto produktus ir vartoti eterinius aliejus, gerinančius kraujotaką.

Tokią būklę lemia Burgerio liga (kojų arterijų uždegimas). Tai – kojų bei rankų arterijų ir venų ūmus uždegimas ir užsikišimas.

Dažniausiai ši liga pasireiškia jauniems daug rūkantiems vyrams.

Ligos simptomai yra rankų ir/arba kojų nutirpimas ir/arba skausmas, taip pat didelis pabalimas (Reino sindromas) ar pirštų galiukų pajuodavimas (gangrena), kurį sukelia smarkiai sumažėjęs kraujo atitekėjimas į galūnes. Vėliau liga gali išplisti į kitas kūno dalis.

Ką daryti? Jeigu pastebėjote, kad pirštų spalva pakito, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Jis jums skirs gerinančių kraujotaką vaistų. Tačiau vienintelis visiškas šios bėdos sprendimo būdas – liautis rūkyti.

Rankose yra daugybė nervų ir įvairių receptorių, kuriais mes gauname informaciją, neuronais perduodamą smegenims. Ši komunikacija tarp rankų ir smegenų yra abipusė.

Rankų ir/arba kojų nutirpimas ar sumažėjęs skausmo, spaudimo, temperatūrų pokyčio pojūtis gali rodyti nervų sistemos komunikacijos bėdas, dažniausiai nulemtas diabeto ir vadinamas periferine neuropatija.

Ši būklė pasireiškia, kai chroniškai aukštas kraujo gliukozės kiekis pažeidžia kraujagysles ir nervines skaidulas, sukliudydamas pernešti deguonį ir maistines medžiagas galūnėms.

nutirpimas ir sumažėjęs jautrumas skausmui ar temperatūros pokyčiams;

dilgčiojimo ar deginimo pojūtis rankose, kojose ir pirštuose;

aštrus skausmas ir spazmai;

padidėjęs jautrumas prisilietimams. Kai kuriems žmonėms diskomfortą ar skausmą gali kelti net marškinėlių dėvėjimas;

raumenų silpnumas;

refleksų praradimas;

pusiausvyros ar koordinacijos (kojose) praradimas;

rimtos kojų bėdos, tokios, kaip opos, infekcijos, deformacija, kaulų ir raumenų skausmas.

Ką daryti? Neignoruokite šių simptomų ir kreipkitės į gydytoją, kad jums atliktų tyrimus dėl diabeto. Siekiant užkirsti kelią diabetui svarbu valgyti šviežią, visadalį maistą, daug įvairių vaisių ir daržovių. Venkite cukraus ir dirbtinių saldiklių. Stenkitės propaguoti sveiką gyvenimo būdą.

Jeigu jums nustatytas diabetas, kraujo cukrų padeda reguliuoti tinkama mityba ir sveika gyvensena.

Ši būklė žinoma, kaip delnų eritema. Raudonos dėmės ant delnų gali atsirasti dėl daugybės įvairių priežasčių. Štai keletas jų:

reumatoidinis artritas;

nėštumas (paraudimą sukelia hormonų pokyčiai ir paprastai jis yra laikinas);

kepenų cirozė ar kitos kepenų ligos;

skydliaukės ligos;

navikas smegenyse;

diabetas;

sifilis;

tam tikrų vaistų vartojimas;

rūkymas;

apsinuodijimas gyvsidabriu;

paveldėjimas (retai).

Delnų eritema, taip pat žinoma, kaip „kepenų delnai“, paraudę delnai ir Lane'o liga. Cirozės atveju delnai parausta, nes kepenys pradeda organizmui siųsti papildomų hormonų, kurie išplečia kraujagysles. Cirozės, alkoholizmo, hepatito ar suriebėjusių kepenų ligos atvejais normalus kepenų audinys surandėja. Randai trukdo kraujui tekėti, todėl ant delnų gali lengvai atsirasti mėlynės ar jie pradėti kraujuoti. Sergant kepenų ligomis taip pat gali pagelsti oda ir akys.

Delnų eritema pati savaime nėra liga. Tai yra glūdinčios ligos simptomas.

Ką daryti? Visų pirma sumažinkite alkoholio suvartojimą arba iš viso jo atsisakykite.

Be to, stenkitės išlaikyti sveiką kūno svorį, ribokite angliavandenių suvartojimą, nes kepenys be kitų užduočių yra atsakingos už jų metabolizmą.

Rankos gali pradėti drebėti paprasčiausiai dėl kofeino perdozavimo ar nervingumo. Tačiau chroniškas drebulys gali reikšti rimtesnes bėdas, įskaitant:

Parkinsono ligą;

magnio trūkumą;

apsinuodijimą toksinais ir sunkiaisiais metalais;

tam tikrų pridėtinių maisto medžiagų, įskaitant aspartamą ir energiniuose gėrimuose esančius priedus, vartojimą;

per didelį piktnaudžiavimą alkoholiu;

antidepresantų vartojimą;

vitamino B12 trūkumą;

vitamino D trūkumą;

narkotikų vartojimą;

vitaminų B1, B6 ir E trūkumą.

Dėl vitaminų trūkumo taip pat galite jausti nuovargį, apsunkintą kvėpavimą, apsvaigimą, oda gali pabalti ar pagelsti, sutrikti širdies ritmas, galite netekti svorio ar pajusti silpnumą raumenyse.

Ką daryti? Reikėtų apmąstyti galimas rankų drebulio priežastis ir jas pašalinti. Įtariant Parkinsono ligą ar dėl galimo vaistų poveikio, sukėlusio drebulį, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Svarbu pakankamai miegoti ir stengtis sveikais būdais sumažinti stresą (pvz., sportuojant ar užsiimant hobiu).

Atlikite kraujo tyrimą, rodantį, ar jums netrūksta vitaminų.

vitamino E yra graikiniuose riešutuose, moliūgų sėklose, riebioje žuvyje, tamsiose lapinėse daržovėse, avokaduose, migdoluose;

vitamino B gausite iš avokadų, valgomosios ybiškės, baklažano, nefiltruoto obuolių sidro acto, pupelių, kitų ankštinių daržovių, apelsinų, jautienos, avižų, kiaulienos ir kiaušinių;

vitamino B6 yra avinžirniuose, žuvyje, vidaus organų mėsoje, bulvėse, vaisiuose (ne citrusiniuose), moliūguose, riešutuose, špinatuose;

vitamino B12 yra mėsoje (įskaitant žuvį), mielėse, kiaušiniuose, karvės piene, jogurte, fermentiniame sūryje.

Nagų pokyčiai signalizuoja apie sistemines ligas. Labai balti nagai ir po jais esanti oda gali reikšti, kad trūksta geležies. Jeigu oda po nagais balta ir tokia išlieka net ją paspaudus, tikėtina, kad jūsų kraujyje trūksta hemoglobino – baltymo, pernešančio deguonį po organizmą.

Kiti geležies trūkumo simptomai yra nuovargis, pablyškusi oda, šaltos galūnės, galvos skausmai, krūtinės skausmai, silpnumas, liežuvio tinimas, širdies ritmo sutrikimai, svaigulys.

Ką daryti? Pradėkite nuo kraujo tyrimo, kad sužinotumėte geležies lygį kraujyje – per didelis kiekis geležies taip pat gali būti žalingas. Geležies lengva gauti su maistu, įtraukus į mitybą daugiau žalumynų, mėsos ir žuvies, džiovintų vaisių, riešutų, kiaušinių, pupelių ir žirnių.

Žąsto rezginys yra nervų grupė, kuri eina iš stuburo į kaklą, per petį žemyn ranka. Nervus galima susižeisti tempiant, įsipjovus ar dėl per didelio spaudimo.

Susižeidus žąsto rezginį komunikacija tarp rankos ir smegenų gali sutrikti, todėl galima nustoti jausti ranką ir negalėti jos pajudinti.

Ką daryti? Pasikonsultuokite su fizioterapeutu ar masažistu. Sužeidimą dažnai galima pagydyti fizioterapiniais pratimais ar masažais. Sunkesnio sužeidimo atveju gali prireikti nervų ir/ar raumenų operacijos, kad būtų atstatyta jų funkcija.

Dauguma mūsų esame pakankamai laimingi, galėdami naudotis rankomis ir pirštais. Sunku įsivaizduoti, kas būtų, jei jų netektume.

Dabar žinote, kad rankos jums padeda ne tik lytėti, paimti, panešti, bet ir įspėja apie jūsų sveikatą. Saugokite jas!