Pirmosios širdies vožtuvo operacijos tokiu būdu atliktos dviem ligoninės pacientams. Po minimalios chirurginės intervencijos jie sparčiai sveiksta.
Širdininkams – gera žinia
Kartu su kolegomis ir tarptautine mokytojų komanda pirmąsias tokias operacijas sėkmingai atlikęs KJL Kardiochirurgijos skyriaus vedėjas Gediminas Kundrotas įspėja, jog naujoji technologija netiks kaskart operuojant širdies vožtuvą. Tačiau maždaug 10 proc. pacientų, pasak jo, galima operuoti taikant naują žmogaus organizmą tausojantį ir mažiau jį žalojantį metodą.
„Širdyje yra keturi vožtuvai, ši operacija skirta vieno iš jų – mitralinio arba dviburio - nesandarumui gydyti. Vožtuvas sudarytas iš dviejų burių, prilaikomų chordų. Joms nuplyšus, burės tinkamai nebeužsidaro - kraujas, užuot tekėjęs į aortą ir maitinęs organizmą, grįžta į kairįjį prieširdį. Padidėjęs spaudimas kenkia plaučiams, kraujagyslėms, aišku, ir pačiai širdžiai. Procesui užsitęsus, ji silpsta, – pasakojo vienas labiausiai patyrusių KJL kardiochirurgų G.Kundrotas.
Jau maždaug pusšimtį metų tokio širdies ydos sėkmingai koreguojamos chirurginiu būdu. Atliekant vožtuvo operacijas, prapjaunamas krūtinkaulis, stabdoma širdis, vožtuvas taisomas taikyti dirbtinę kraujo apykaitą. Kai defektų pašalinti nebeįmanoma, chirurgai susidėvėjusį vožtuvą keičia dirbtiniu.
Užteks ir skalpelio pjūvio
Naujoji širdies vožtuvo korekcijos technologija kardiochirurgams suteikė galimybę per mažą pjūvį specialiu aparatu pasiekti širdį, ultragarsu atrasti nutrūkusią chordą, ją sugriebti, medicinos instrumentais prisiūti ir fiksuoti taip, kad chordos pritraukta burė vėl sandariai uždaro vožtuvą.
Per metus Klaipėdos jūrininkų ligoninėje atliekama 40-50 mitralinio širdies vožtuvo operacijų. Naujoji procedūra tiks maždaug 5-10 proc. pacientų - palyginti nedidelei čia gydomų ligonių daliai, nes chirurgai įprastais būdais geba atlikti kur kas sudėtingesnes širdies vožtuvo korekcijas.
„Minimalios intervecijos operacijos tinkamiausios vyresnio amžiaus pacientams. Pirmiausiai tokiems žmonėms, kuriems dėl kitokių ligų ir negalių klasikiniai būdai yra pernelyg rizikingi“, – aiškino G.Kundrotas.
Pasaulyje jau padaryta 1200 tokių minimaliai invazinių širdies vožtuvo operacijų. Lietuvoje pirmoji tokia procedūra prieš devynerius metus buvo atlikta Vilniaus Santaros klinikose.
Chirurgai dalijasi patirtimi
Pirmąjai operacijai vadovavęs Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro vadovas profesorius Audrius Aidietis vadinamas rekordininku - kartu su kitais medikais tokių operacijų jis yra atlikęs bene daugiausiai pasaulyje.
G.Kundroto teigimu, net šiais informacinių tecnologijų laikais nepakanka apie naujausius medicinos mokslo pasiekimus pasiskaityti literatūroje arba naršant internetą: „Reikia viską pamatyti savo akimis, po to taikyti žinias praktikoje. Medikai mokydamiesi lavina savo įgūdžius prie simuliatorių, akylai stebi labiau patyrusių kolegų operacijas“.
Uostamiesčio ligoninės kardiochirurgai taip pat domėjosi, kaip kolegos darbuojasi Vilniaus klinikose, stažavosi Olandijoje. Ten, kaip tarptautinis mokytojas, jiems savo žinias perteikė A.Aidietis.
KJL medikams pirmąsias minimaliai invazines širdies vožtuvo korekcijas padėjo atlikti tarptautinė komanda – kardiochirurgė iš Italijos, echoskopuotoja iš Lenkijos ir instrumentatorė iš Vokietijos.
