Kas tai yra „IB-Stim“ įrenginys?
„Šis prietaisas suteikia saugią galimybę gydyti IBS sindromu sergančius ir pilvo skausmus patiriančius paauglius, panaudojant lengvą nervų stimuliaciją“, – teigė FDA neurologinių ir medicinos prietaisų centro direktorius Carlosas Peña.
„IB-Stim“ yra nedidelis, vienkartinis, elektrinis, nervus stimuliuojantis prietaisas, kuris pritvirtinamas už paciento ausies.
Jame yra specialus, baterija maitinamas lustas, kuris skleidžia žemo dažnio elektrinius impulsus ir taip 5 dienas nuolat stimuliuoja tam tikrus smegenų nervus. Vėliau įrenginį reikia pakeisti nauju. Šį įrenginį galima įsigyti tik su receptu.
Manoma, kad toks nervų kanalų stimuliavimas aplink ausį, leidžia sumažinti skausmo lygį. IBS pacientai tokį prietaisą gali naudoti iki trijų savaičių iš eilės ir taip sumažinti šios ligos sukeliamus skausmus.
Kaip buvo nustatytas „IB-Stim“ įrenginio efektyvumas?
FDA peržiūrėjo klinikinius tyrimus, kuriuose buvo išbandomas naujasis „IB-Stim“ įrenginys. Tyrimuose dalyvavo 50 IBS liga sergantys 11-18 metų amžiaus pacientai. 27 pacientai buvo gydyti su „IB-Stim“ įrenginiu, o 23 pacientai gavo placebą.
Tyrimo metu buvo balais įvertinamas pilvo skausmas ir kaip jis kito nuo tyrimo pradžios iki „IB-Stim“ įrenginio testavimo pabaigos – tai yra po trijų savaičių. Pačio žarnyno pokyčiai nebuvo vertinami.
Tyrimo metu taip pat pacientams buvo leista tęsti ir toliau stabiliai vartoti vaistus, skirtus lėtiniam pilvo skausmui gydyti.
Pačioje tyrimo pradžioje skausmo lygis buvo panašus tarp gydomų pacientų ir placebo grupės, tačiau jau po savaitės skausmo vertinimas parodė, kad gydomų pacientų skausmo pokyčiai (pagerėjimas) buvo didesni, lyginant su pradiniu lygiu.
Po dviejų ir trijų savaičių gydymo taip pat buvo fiksuojamas sumažėjęs skausmas, lyginant tiek su pradiniu lygiu, tiek su placebo grupe.
Tyrimo metu šeši pacientai pranešė, kad „IB-Stim“ įrenginys sukelia lengvą diskomfortą, o trims pacientams kilo alergija dėl įrenginio pritvirtinimui prie odos naudojamų specialių klijų.
Kas gi yra IBS, kokie simptomai ir kaip ji diagnozuojama?
IBS sutrikimo pagrindiniai simptomai apima pernelyg didelį dujų kaupimąsi, pilvo pūtimą, pilvo skausmus, nenormalų tuštinimąsi, viduriavimą keičiantis vidurių užkietėjimas ir panašiai.
Šį sutrikimą turi ganėtinai daug žmonių ir, kaip teigia „American College of Gastroenterology“ – apie 10-15 procentų suaugusių amerikiečių patiria simptomus, atitinkančius IBS sutrikimą.
Visgi, ją diagnozuoti yra sunku ir po atliktų testų reikia atmesti tokias ligas, kaip celiakiją bei Krono ligą.
Kad IBS yra liga, o ne išsigalvojimas, gali patvirtinti pirmasis pasaulyje „IQuity Labs“ sukurtas pažangus RNR kraujo testas – tikslumas siekia 90 proc.
Tačiau gydytojai teigia, kad IBS yra diagnozuojama remiantis simptomais, o ne dėl kitoms ligoms diagnozuoti trūkstamos informacijos.
Visgi, IBS atsiradimo priežastys dar nėra tiksliai žinomos.
„Tai nėra galutinė liga. Tai yra simptomų rinkinys“, – sako gastroenterologas Eamonn’as Quigley’is.
Netgi ligos eiga skiriasi. Kai kuriems žmonėms ji pasireiškia staiga, kurią lydi žarnyno infekcija arba vadinamasis „Skrandžio gripas“.
O kiti žmonės teigia, kad nuolatos turi virškinimo problemų ir įvairios problemos, kaip maisto netoleravimas, tęsiasi jau nuo vaikystės.
IBS liga serga ir atletai, tik jie gali to nežinoti
Kai kuriems sportininkams intensyvios treniruotės vietoje finišo linijos kirtimo gali baigtis tualete. O dalis sportininkų gali išvis nepajėgti daugiau sportuoti. Būtent taip teigiama neseniai Ilinojaus universiteto mokslininkų atliktame tyrime. Pasirodo, kad didelė dalis sportininkų gali turėti dirgliosios žarnos sindromą ir to net neįtarti.
Mokslininkų apklausos parodė, kad maždaug pusė iš 430 profesionalių sportininkų (maratonininkų, ultramaratonininkų ir triatlonininkų) patyrė kai kuriuos dirgliosios žarnos sindromo simptomus. O dalis sportininkų patyrė tokius sunkius simptomus, kad buvo sutrikdytas jų pasirengimo varžyboms grafikas ir net negalėjo dalyvauti pačiose varžybose.
„Jei patiriate IBS simptomus, nedarykite prielaidos, jog tai kažkas, kas atsiranda dėl jūsų labai aktyvaus gyvenimo“, – teigė tyrimo bendraautorė Soo-Yeun Lee. „Jūs galite turėti IBS sindromą ir reikia kreiptis į medikus.“
Tiesa, bendras IBS paplitimas tarp profesionalių sportininkų buvo panašus į bendrą ligos paplitimą JAV – apie 10 proc.
Tyrime taip pat buvo nustatyta, kad beveik 3 kartus dažniau IBS simptomai pasireiškė moterims.
Tyrėjai teigia, kad nors sportininkai prieš varžybas dažnai vartoja didelius kiekius angliavandenių ir taip siekia padidinti jėgų kiekį, tinkamų angliavandenių vartojimas gali ženkliai pagerinti IBS simptomus.
Lee teigė, kad šie IBS simptomai gali būti ženkliai sumažinti po specialios „low-FODMAP“ dietos.
Kaip IBS ligą nulemia mitybą ir kuo čia dėtos smegenys?
Tyrimais įrodyta, kad po tinkamos „low-FODMAP“ mitybos dietos parinkimo, 7-iems iš 10-ies, sergantiems IBS, pagerėja savijauta.
Rekomenduojama vengti produktų, kurie didina dujų kiekį žarnyne, kaip kad pupelės, žiediniai kopūstai, o kai kuriems problemų kelia kviečiai, pieno produktai, svogūnai, obuoliai, grybai, medus ir daugybė kitų maisto produktų, tad dažnu atveju reikia individualių tyrimų. Šių produktų IBS pacientams yra būtina vengti, kadangi jie gali sukelti rimtų ligos paūmėjimų.
„Kai kas nors suvalgo čili pipirą, jiems pradeda gamintis daugiau dujų. Tačiau daugelis žmonių jau kitą dieną eina į darbą“, – sako dietologė Kate Scarlata. „Bet žmonės su IBS liga yra jautresni. Dujos užsilaiko, atsiranda spazmai ir tokie žmonės dvi dienas negalės dirbti.“
Žinoma, kiekvienam IBS pacientui tokį žalingą poveikį daro skirtingi maisto produktai ir tenka atrasti pagrindinius kaltininkus. Tačiau mityba nėra amžinas problemos sprendimo būdas.
Pacientams, sergantiems alerginėmis bei autoimuninėmis ligomis ir net nepriklausomai nuo psichologinių problemų, kyla didesnė funkcinių virškinimo traktų sutrikimų rizika, teigiama tyrime.
IBS ligos problemos yra susijusios ir su stresu, nerimu, depresija. Daugelis IBS pacientų pastebi, kad stresas pablogina ligos simptomus.
Tad galima sakyti, jog žmogaus smegenys ir žarnyno būklę sieja tiesioginis ryšys.
Žmonėms, linkusiems į nerimą ir depresiją, dažniausiai išsivysto IBS, ir žmonės, sergantys IBS, dažniau linkę į nerimą bei depresiją.
Sunku tiksliai pasakyti, kaip atsiranda šie priežastiniai ryšiai, tačiau gastroenterologas Eamonn’as Quigley’is teigia, jog naujas „žarnyno ir smegenų ašies sutrikimo“ požiūris skatina naujus IBS tyrimus ir geresnį IBS ligos sudėtingumo suvokimą.
Pasak jo, jau didelė pažanga yra tai, kad medicinos profesionalai pradėjo rimtai vertinti IBS ligą.
Kokie naudojami vaistai IBS gydymui?
Priklausomai nuo žarnyno ir ligos eigos, gali padėti tokie vaistiniai preparatai, kaip „Imodium“ (nuo viduriavimo) ar „Dulcolax“ (laisvinamieji).
Naudojamas ir „Alosetron“ vaistas, kai IBS liga sergantis žmogus patiria viduriavimo problemas.
Kiti jau žinomi ir dažniausiai IBS simptomams gydyti naudojami vaistai yra:
loperamidas – mažina skausmą, viduriavimą, didina vandens ir jonų absorbciją, tačiau būtina detali paciento priežiūrą, kad būtų išvengta vidurių užkietėjimo;
antidepresantai – tricikliniai preparatai, kaip amitriptilinas ir mipraminas, gali turėti skausmą malšinantį poveikį;
taip pat gydytojas gali skirti tulžies rūgšties rišiklių ir papildomų gydymo priemonių, kaip „gerosiomis“ baterijomis užpildytų vaistų.
Kadangi probiotikai nėra tinkamai reguliuojami – gydytojai yra linkę rinktis gerai patikrintus ir abejonių nekeliančius vaistus.
Nauji IBS ligai gydyti skirti vaistai, su kuriais šiuo metu yra atliekami bandymai:
serotonino sintezės inhibitoriai – tyrimai parodė, kad šis vaistas sumažina kraujo kiekį išmatose, patiriamo skausmo lygį, išmatos yra tolygesnės konsistencijos;
ramosetronas – tyrimai parodė, kad šis vaistas veikia efektyviau, nei šiuo metu naudojamas alosetronas;
sferinis anglies adsorbentas – vaistas adsorbuoja bakterinius toksinus, uždegiminius mediatorius ir tulžies rūgšties produktus. Tyrimas parodė, kad nors pilvo pūtimo ir skausmo rodiklius šis vaistas sumažino trumpam laikui, tačiau pacientų išmatų konsistencija reikšmingai pagerėjo.
Atliekama ir dar daugiau bandymų su naujais IBS vaistais, tačiau šiuo metu pacientams jie dar nėra prieinami.
Tad IBS liga gali būti valdoma. Reikia atkreipti dėmesį į savo gyvenimo įpročius, juos koreguoti. Gydytojai gali skirti ir antispazminius vaistus, kurie atpalaiduoja žarnyno raumenis, bet pirmiausiai reikia keisti mitybos įpročius ir tada, pasitariant su gydytojais, vartoti specialius vaistus.
