Tačiau tikėtina, kad dabar situacija pasikeis. Naujausio tyrimo metu pavyko aptikti svarbiausią ankstyvą požymį, leisiantį gydytojams nustatyti riziką susirgti Parkinsono liga net prieš 20 metų iki jos poveikis pasijaustų.
Paprastai sergančiųjų Parkinsono liga smegenyse susiformuoja α-sinukleino baltymas. Beveik neįmanoma nuspėti, ar šis baltymas išsivystys, tačiau nedidelė dalis žmonių turi genetinę mutaciją, dėl kurios ši tikimybė labai padidėja.
Tyrėjams pavyko surasti 14 žmonių, turinčių SNCA geno mutaciją, iš kurių septyniems jau buvo pasireiškę fiziniai Parkinsono simptomai.
„The Lancet Neurology“ žurnale minėtojo tyrimo autoriai aprašė, kaip tirtųjų asmenų smegenis nuskenavo, pasitelkę techniką, vadinamą pozitronų emisijos tomografija, ir gautus duomenis palygino su kitų 65 žmonių, sergančių Parkinsono liga, bet neturinčių minėtos genetinės mutacijas, taip pat su dar 25 sveikų žmonių duomenimis.
Dauguma su Parkinsonu siejamų simptomų, tokių, kaip suprastėjusi motorika ir pažinimo funkcijos, sieti su neurotransmiterio dopamino trūkumu, nors yra įrodymų, kad su šia liga taip pat gali būti susijęs ir smegenų cheminis junginys serotoninas.
Smegenų ištyrimas parodė, kad sergantiems Parkinsonu buvo sumažėję dopamino ir serotonino, nepaisant to, ar jie turėjo SNCA mutaciją. Turėjusių SNCA mutaciją, nors ir nebuvo pasireiškę jokie ligos simptomai, žmonių daugelyje smegenų regionų pastebėtas serotonino trūkumas, bet jokio dopamino trūkumo.
O tiems tirtiesiems asmenims, kurie turėjo minėtąjį geną, bet kuriems dar nebuvo pasireiškę Parkinsono simptomai, serotoniną gaminančių ląstelių sumažėjo iki 34 proc., likus 15-20 metų iki pirmųjų ligos požymių atsiradimo.
Pagrindinis tyrimo autorius Marios Politis iš Londono karališkojo koledžo išplatintame pranešime teigė, kad tradiciškai Parkinsono liga sieta su dopamino sistemos pažeidimu. Tačiau tyrimas parodė, kad iš pradžių įvyksta serotonino sistemos pakitimai, kurie atsiranda likus daugybei metų iki pirmųjų ligos simptomų pasireiškimo.
„Mūsų rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad anksti aptikus serotonino sistemos pokyčius galima sukurti naujas terapijas, galinčias sulėtinti ar net apsaugoti nuo Parkinsono ligos progresavimo“, – teigė mokslininkas.
Nors užtruks, kol tokios naujos terapijos taps realybe, mokslininkai tikisi, kad jas kuriant dabar galima padaryti puikią pradžią.
Parengta pagal „IFLScience“
