Amerikiečių mokslininkas domisi tiesiosios ir gaubtinės žarnos ligomis, kuriomis sirgo įvairių epochų veikėjai.
Viena jų – tiesiosios žarnos, dažniausiai išangės, venų mazginis išsiplėtimas.
Savo pranešimą pavadinęs kaip Napoleono pralaimėjimą hemorojui amerikiečių mokslininkas B.Wolffas prisipažino laisvalaikį mėgstąs skirti istorijai.
Kartu su Napoleonu amerikiečių mokslininkas paminėjo ir kitų politikų pavardes. Jų darbingumas taip pat mažėjo dėl storžarnės ligų.
Pavyzdžiui, 39-asis JAV prezidentas Jimmy Carteris, kuriam dabar 94-eri, turėjo hemorojų, o 40-asis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas (1911–2004) buvo atsidūręs ligoninėje dėl nustatytos onkologinės ligos.
1985-ųjų birželį R.Reaganui teko prezidento postą trumpam perleisti viceprezidentui, nes pats gulėsi ant operacinės stalo – jam iš gaubtinės žarnos buvo pašalinti suvėžėję polipai. Vėliau R.Reaganas susirgo odos vėžiu, dar po dvejų metų buvo atlikta ir prostatos vėžio operacija.
R.Reaganas garsėjo pilietine drąsa. Būdamas 83-ejų jis parašė laišką tautai pranešdamas, kad leidžiasi į kelionę, kuri ves jį į gyvenimo saulėlydį.
Žengti tokį žingsnį jį paskatino žinia apie nepagydomą neurologinį sutrikimą, kuris sukelia smegenų ląstelių mirtį.
1994-aisiais buvęs JAV prezidentas pripažino, kad yra vienas iš milijono amerikiečių, kuriam nustatyta Alzheimerio liga.
Profesorius B.Wolffas domisi ir JAV pilietiniu karu, nes pastebėjo, kad konfederacijai priklaususių generolų suplanuotas karines operacijas žlugdė ilgai negyjantys sužalojimai ir prasidėjusios įvairios ligos.
Jeigu jie negalėdavo vadovauti mūšiams, dažnai tai reikšdavo, kad mūšis bus pralaimėtas.
Ilgą laiką JAV visuomenėje nebuvo įprasta atvirai kalbėti apie tokias politikų, visuomenės veikėjų ligas kaip hemorojus ar žarnyno vėžys.
Tačiau šiuolaikinėje visuomenėje yra daug pavyzdžių, kai prabilę apie savo ligas politikai išreiškia emocinę paramą pacientų bendrijoms, daug prisideda prie to, kad visiems būtų prieinamas šiuolaikinis gydymas.
Pastarąjį dešimtmetį JAV pastebima – mažėja storosios žarnos vėžio atvejų, nes sėkmingai taikoma profilaktikos programa, laiku atliekama ikivėžinius pakitimus padedanti aptikti kolonoskopija – tyrimas, kurio metu specialiu prietaisu tiriama storoji žarna.
„Storosios žarnos vėžys yra išgydomas – tik negalima delsti“, – įspėjo profesorius B.Wolffas, atvykęs į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur surengtos Mayo klinikos dienos.
Šio renginio metu taip pat vyko Prancūzijos chirurgų bei Pasaulio universiteto kolorektalinių chirurgų sesijos.
Robotai į mediciną atėjo iš karo pramonės. Šio metodo ištakos – karinė technologija, nes iš pradžių buvo svarstoma, kaip būtų įmanoma sužalotus kareivius gydyti per atstumą.
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje jau atlikta 150 operacijų naudojant robotinę chirurgiją. Tai rodo, kad šis metodas gali tapti kasdiene praktika.
Vilniaus universiteto profesorius, Klaipėdos universitetinės ligoninės Chirurgijos departamento vadovas Narimantas Evaldas Samalavičius neabejojo, kad ateityje robotinė chirurgija bus taikoma dar plačiau, tokios viltys siejamos su naujos kartos įranga.
– Kuo ypatingas naujas metodas, kuris taikomas Klaipėdoje? – paklausiau profesoriaus N.Samalavičiaus.
– Naudojant robotus galima kur kas tiksliau atlikti operacijas, nes geriau prieinama prie operuojamų organų. Kur kas trumpesnis yra ir gijimo laikas.
Vadinasi, mes sugebame ne tik atlikti geresnę operaciją ir greičiau pastatyti žmogų ant kojų.
Tai ypač svarbu onkologijoje, nes būtent šioje srityje tikslesnė operacija ir patirta mažesnė trauma padeda ligoniui greičiau atsigauti. Šis metodas net įkvepia viltį įveikti vėžį.
– Ar buvo sunku privilioti amerikiečių chirurgus į Lietuvą?
– Mayo klinika yra kaip pasaulinės medicinos Meka, į kurią daugelis svajoja pakliūti. Bendradarbiavimas prasidėjo 2006-aisiais. Tuo metu man teko didelė garbė laimėti Amerikos kolorektalinės chirurgijos draugijos apdovanojimą, o tai reiškė galimybę stažuotis bet kurioje JAV ligoninėje. Aš pasirinkau Mayo kliniką. Tokia buvo pradžia.
Šioje klinikoje man padarė didelį įspūdį akademinė dvasia. Su tuomečiu Mayo klinikos Kolorektalinio padalinio vadovu profesoriumi B.Wolffu, kuris šiemet taip pat atvyko į Klaipėdą, svarstėme, ar negalėtume šios klinikos žinių lobyno bent trumpam perkelti į Lietuvą. Taip 2007-aisiais įvyko pirmos Mayo klinikų dienos Lietuvoje.
Vėliau buvo dar trys renginiai mūsų šalyje. Amerikiečių atvykimas yra didelė pagalba mums. Šie specialistai gali per metus vos dvi savaites skirti mokslinėms išvykoms, nuostabu, kad Lietuva atsidūrė jų kelionių sąraše.
Tokios temos kaip opinis kolitas, robotinė chirurgija siejamos su revoliuciniais atradimais, kuriuos dabar pripažįsta visas pasaulis.
– Ar yra tokių rodiklių, kurie mums nepalankūs?
– Lietuvoje kasmet nustatoma vis daugiau naujų storosios žarnos vėžio atvejų, nors šalyje nuo 2014-ųjų liepos vykdoma storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa.
Ši programa skirta 50–74 metų asmenims, kuriems vieną kartą per 2 metus gali būti atliekamas slapto kraujavimo testas. Jei reikia, skiriama kolonoskopija, taip pat biopsija – tai būdai, galintys patvirtinti storosios žarnos vėžio diagnozę.
Bėda ta, kad maždaug puse atvejų nustatome pažengusį – trečios ar ketvirtos stadijos storosios žarnos vėžį.
Kita vertus, jei pasižiūrėsime į tyrimų rezultatus, matysime, kad bent didžiųjų šalies ligoninių rezultatai gerėja.
– Kodėl sparčiai daugėja vėžio atvejų?
– Storžarnės vėžio atsiradimui turi įtakos ne tik šiuolaikinis gyvenimo būdas, bet ir mitybos ypatybės. Lietuvai atgavus nepriklausomybę atėjo kitokie mitybos įpročiai, kai kas juos vadina vakarietiškais.
Tai susiję su greituoju maistu, pusgaminių kultūra.
Dar viena priežastis, kodėl nustatoma daugiau vėžio, tai – ilgėjantis vidutinis gyventojų amžius. Senstant visuomenei daugėja onkologinių ligų, o storosios žarnos vėžys yra vyresnio amžiaus žmonių liga.
Jeigu žmogus ilgiau gyvena, jis turi ir didesnę tikimybę susirgti sporadiniu storosios žarnos vėžiu, kuris nėra susijęs su genų pokyčiais.
Nors medicina žengia į priekį, vėžio ateityje tik daugės. Bet tikiu, kad medicinoje bus padarytas perversmas – atrasti kitokie gydymo būdai.
Dabar gydome vėžį kaip pasekmę, o galbūt ateis diena, kai galėsime gydyti vėžį kaip ligos priežastį.
