Žinomos psichologės, dėstytojos, keturių knygų autorės E.Čekuolienės gyvybę pasiglemžė klastinga liga – gimdos vėžys, dažniausiai smogianti vyresnėms nei 50 metų moterims. Nacionalinio vėžio instituto (NVI) duomenimis, kasmet šia liga Lietuvoje suserga apie 550 moterų.
Simptomus jautė jau seniai
Kai E.Čekuolienė pernai liepos pradžioje išgirdo diagnozę, auglys buvo jau pakankamai išplitęs, ketvirtos stadijos. Tad teko skubiai gultis ant operacinio stalo.
Kaip šių metų kovą moteris pasakojo „Lietuvos ryto“ žurnalistei Ligitai Valonytei pasakojo pati E.Čekuolienė, klastingos ligos simptomus – didžiulį nuovargį ir silpnumą ji jautusi jau seniai.
Nuovargis būdavo toks didžiulis, kad moteris sunkiai nueidavo iki parduotuvės, nes staiga išmušdavo karštis, o kūno temperatūra šokdavo iki 38 laipsnių. Ji nebuvo net peršalusi, tad šoktelėjusios temperatūros priežastis buvo sunku suprasti.
„Jeigu atlikdavau kokį nors fizinį darbą, pajudėdavau, temperatūra pakildavo. Netgi praėjusį balandį ir gegužę tikrinausi sveikatą, ir prieš metus man buvo pilvo skausmai, bet kažkaip gydytojai nieko nepamatė.
Kraujo tyrimai būdavo geri. Net likus trims savaitėms iki diagnozės patvirtinimo tyrimų rezultatai buvo puikūs. Tuo ir pasireiškė agresyvi vėžio forma. Kol organizmas ginasi, sveikatos rodikliai nieko blogo nerodo“, – ligos klastą perprato psichologė.
Pateko pas puikų gydytoją
E.Čekuolienė, atvirkščiai, nesutriko, į netikėtą ligą pažvelgė kaip į gyvenimo pamoką. Atsukusi laiką atgal psichologė pastebėjo, kad tuo metu, kai liga tik sėlino ir po to buvo gydoma, gyvenimas klostėsi tarsi pagal suplanuotą scenarijų.
Regis, ji tokiam iššūkiui buvo ruošiama.
Sklandus gydymas susiklostė savaime – be jokio A.Čekuolio įsikišimo ar kitų pažinčių. Net kai vyras sužinojo, kas žmoną operavo, paklausė: „Kaip jūs pas jį papuolėte? Kokiu keliu?“ Editą pas jį užregistravo šeimos gydytoja. „Ginekologas, pas kurį lankiausi, išėjo atostogų ir pasakė: „Didelis supiktybėjimas, eikite užsirašyti pas kitą gydytoją, ir nurodė jo pavardę.
Nebuvau tokios girdėjusi, nežinojau, kur dirba. Paskambinau šeimos gydytojos paklausti, kur jį rasti. Išgirdau tik gerus atsiliepimus. O kai pati su juo susidūriau, įsitikinau, kad tai – žmogus ir gydytojas iš didžiosios raidės“, – pasakojo E.Čekuolienė.
Nutarė nedelsiant operuoti
Praėjusių metų liepos 16-ąją E.Čekuolienei buvo atlikta daugiau nei keturias valandas trukusi operacija, per kurią pašalinti vėžio židiniai gimdoje.
Moteriai didelį stresą sukėlė tai, kad vėžio forma – agresyvi. Jai atrodė nesuvokiama, kodėl to nejautė?
„Manęs net neturėjo operuoti, kiek jis (vėžys) buvo paplitęs. Bet ieškodamas paplitimo mano daktaras neabejojo, kad metastazių turėtų būti daug, tuomet ir nutarė operuoti“, – apie staigų sprendimą nedelsiant kovoti su klastinga liga „Lietuvos ryto“ žurnalistei pasakojo E.Čekuolienė.
Kai Edita po operacijos grįžo namo, jos laukė ne tik vyras, bet ir anūkas, kurį reikėjo vesti į vaikų darželį.
Kasdieniais rūpesčiais moteris labai džiaugėsi: „Būčiau tik į savo ligą susitelkusi, o čia reikėjo Algimantui padėti. Buvo ir vaikas, ar man blogai, ar gerai, turėjau jį vesti į darželį.“
Neteko 18 kilogramų
Po operacijos Edita ištvėrė šešis chemoterapijos seansus, po kurių jai nuslinko buvusi vešli šukuosena, todėl moteris galvą pradėjo peruku.
Po paskutinio chemoterapijos seanso praėjus trims mėnesiams psichologė vis dar gailėjosi, kad rinkosi tokį gydymą, nes po jo jautėsi labai prastai.
„Truputį gailiuosi, bet, matyt, turėjau tai pereiti. Be to, tradicinį gydymą derinau su alternatyviu“, – patikino E.Čekuolienė, po vėžio gydymo praradusi 18 kilogramų kūno svorio.
Svoris sparčiai krito ir nuo rankų, pilvo, šlaunų.
„Prieš operaciją buvau kaip nėščia, baisu“, – vaizdingai apie pupsojusį pilvą, apaugusį riebalais, kuriuose kaupėsi šlakai, pasakojo Edita.
Rizikos veiksniai
NVI skelbia, kad gimdos kūno vėžiu dažniausiai suserga moterys, sulaukusios 50 ir daugiau metų, paprastai jau išgyvenančios menopauzę. Susirgusiųjų amžiaus vidurkis – apie 60 metų, nors kartais ši liga smogia ir nesulaukusioms 40-ies.
Be amžiaus vienas iš rizikos veiksnių yra ilgesnis nei fiziologinis moteriškųjų hormonų estrogenų veikimas moters organizme. Taip būna, kai menstruacijos mergaitei atsiranda anksčiau ar menopauzė moteriai prasideda vėliau, nei priklausytų.
Natūraliai mūsų klimato sąlygomis pirmosios mėnesinės prasideda apie 13, o menopauzė ištinka apie 51 gyvenimo metus.
Estrogenai veikia ilgiau, jei per menopauzę moteris vartoja pakaitinę hormonų terapiją (PHT), siekdama palengvinti klimakso negalavimus.
Vėžio rizika didėja, jei PHT vartojami vien estrogenai, o ne su progesteronu. Rizika pasireiškia, kai PHT tęsiama daugiau nei 5 metus.
Estrogenų poveikis ilgesnis būna ir tada, jei moteris nėra gimdžiusi.
Kitas rizikos veiksnys – antsvoris. Tai vienas iš labiausiai gimdos kūno vėžį lemiančių veiksnių – kuo antsvoris didesnis, tuo ir rizika didesnė. Manoma, taip yra todėl, kad riebaliniame audinyje papildomai sintetinami moteriški hormonai estrogenai, kurie ir didina šios ligos riziką.
Ne mažiau kaip 4 iš 10 gimdos kūno vėžiu susirgusių moterų, turi nemažą antsvorį ar yra nutukusios.
Svarbu ir paveldėti genai. Jei moteris paveldėjo mutavusį nepolipozinio kolorektalinio vėžio geną (angl. HPNCC – hereditary non-polyposis colorectal cancer), ji turi padidėjusią ne tik storosios žarnos, bet ir gimdos kūno, kiaušidžių vėžio riziką.
Didelei daliai moterų, sergančių krūties vėžiu, taikomas gydymas tamoksifenu. Šis vaistas, ilgai jį vartojant, šiek tiek padidina gimdos kūno vėžio riziką. Tačiau tamoksifeno nauda gydant krūties vėžį nepalyginamai didesnė nei gimdos vėžio rizika.
Taip pat gimdos kūno vėžio rizika didesnė, jei moteris serga diabetu, krūties, storosios žarnos, kiaušidžių vėžiu.
Svarbi yra ir mityba. Gyvulinės kilmės riebaus maisto dominavimas mityboje didina gimdos kūno vėžio riziką.
Gimdos kūno vėžio rizika didesnė ir tuomet, jei moteriai kada nors taikytas spindulinis kitų mažojo dubens organų (tiesiosios žarnos, šlapimo pūslės, mažojo dubens limfmazgių) gydymas.
O moterų, vartojusių kontraceptinius vaistus, gimdos kūno vėžio rizika mažesnė.
Gimdos kūno vėžio simptomai:
1. Nenormalūs kraujavimai iš lyties takų
Kraujavimas ar kraujingos išskyros iš lyties takų moteriai, kuri išgyvena menopauzės laikotarpį – dažniausias gimdos kūno vėžio simptomas.
Kraujavimas iš lyties takų tarp mėnesinių – gali būti gimdos kūno vėžio simptomas dar sergančioms mėnesinėmis moterims.
Gausesnės, sunkesnės, t. y. nenormalios, mėnesinės dar sergančioms mėnesinėmis moterims gali būti ir dėl gimdos kūno vėžio.
Jei moteriai pasireiškia kuris nors iš minėtų simptomų, būtina nuvykti pas akušerį ginekologą konsultacijos.
Nenormalūs kraujavimai iš lyties takų nereiškia, kad moteris būtinai serga gimdos kūno vėžiu. Šie simptomai būdingi ir kitoms lyties organų ligoms, tačiau kraujavimo priežastį išsiaiškinti būtina, kad būtų atliktas reikiamas gydymas.
2. Kiti simptomai:
Maudimas, skausmingumas strėnų srityje ar pilvo apačioje gali būti gimdos kūno vėžio simptomas ir nesant kraujavimo iš gimdos.
Skausmingi lytiniai santykiai gali būti ir dėl gimdos kūno vėžio.
Pažengusiam gimdos kūno vėžiui, kaip rašo puslapis „Įveik vėžį“, remdamasis Amerikos klinikinės onkologijos bendruomenės ir Jungtinės Karalystės vėžio tyrimų informacija, ypač išplitusiam į kitus organus, būdingi tokie simptomai:
apetito stoka ir svorio kritimas;
nuovargis ir silpnumas;
pykinimas;
vidurių užkietėjimas;
poreikis dažniau šlapintis;
nugaros ar kojų skausmas.
Daugelis šių simptomų neaiškūs ir sunkiai nustatomi. Juos gerokai dažniau sukelia ne gimdos vėžys, o kitos ligos.
