Dešimt ankstyvųjų silpnaprotystės simptomų – juos žinoti reikėtų kiekvienam

Demencija pasireiškia gausybe simptomų, ją paprastai lydi mąstymo, bendravimo, atminties sutrikimai.

Jeigu šiandien pamiršote, kur padėjote automobilio raktelius, o vakar nepaskambinote mamai, kaip buvote žadėję, dar neskubėkite sau diagnozuoti demencijos. Vystantis silpnaprotystei paprastai pasireiškia mažiausiai du simptomai, kurie tęsiasi visą likusį gyvenimą.  

Nesugebėjimas prisiminti, kas vyko pusryčių metu nebūtinai reiškia pradinę demenciją, bet jei vyresnio amžiaus žmogus nuolat patiria sunkumų dėl trumpalaikės atminties, tai gali būti įspėjamasis signalas. 

Visiems pasitaiko, kad būna sunku rasti tikslų žodį. Bet jei taip atsitinka dažnai, jei žmogus ne tik pamiršta apibūdinimą ar tikslų išsireiškimą, jei jam sunku reikšti mintis, problema yra rimtesnė nei paprastas užmaršumas.

Tai yra demencijos požymis, kurio pastebėti pačiam žmogus beveik neįmanoma, bet kurį tikrai pastebi artimieji. Nuotaikos svyravimai, nuolatiniai emocinio fono pokyčiai, pavyzdžiui, nuo euforijos iki depresijos, yra svarbus signalas, kuris neturėtų būti ignoruojamas.

Vienas iš demencijos simptomų – depresija, tačiau ankstesnis pasireiškimas, kurį lengva praleisti ir nepastebėti, yra apatija, nenoras užsiimti įprasta veikla. Malonumo neteikia ir anksčiau malonūs buvę pomėgiai. Jei pastebėjote, kad nebenorite eiti pasivaikščioti, o bendravimas su šeima ir draugais neteikia džiaugsmo – galbūt tai reiškia ką nors daugiau.

Užduotys, kurios anksčiau buvo lengvai įveikiamos, staiga ima pareikalauti daugiau laiko arba jos tampa visai neįvykdomos. Tai ypač pasakytina apie atvejus, kai reikia sutelkti dėmesį, susikoncentruoti – pavyzdžiui, pildant dokumentus.

Kitas trumpalaikės atminties susilpnėjimo požymis – žodžių ir veiksmų painiava. Jei žmogus bando atrakinti namų duris raktu nuo pašto dėžutės ar automobilio rakteliu, neatpažįsta draugų ar giminių, painioja praėjusios dienos įvykius – visa tai gali reikšti demencijos pradžią.

Ypač sunkiais atvejais žmogus pradeda pakartoti kasdienes užduotis ar darbus - pavyzdžiui, dantų valymą arba skutimąsi. Švelnesnėje formoje demencija gali pasireikšti na kartą kartojant tuos pačius klausimus.

Kitas kognityvinių pokyčių požymis - problemos, susijusios su orientacija vietovėje. Kažkam tampa sunkiau naršyti žemėlapyje, kažkas vengia naujų maršrutų, o kažkas staiga pasiklysta pažįstamoje aplinkoje ar neranda įprastų posūkių į namus.

Vienas iš patikimų ankstyvosios demencijos požymių yra tas, kad žmogui tampa vis sunkiau susitelkti, jam sunku gilintis į pokalbį, knygos ar filmo temą. Tai taip pat trumpalaikės atminties sutrikimas, į kurį verta atkreipti dėmesį.

Vyresnio amžiaus žmonės dažnai bijo galimų demencijos požymių. Jie jaučia, kad atsidūrus naujoje erdvėje jie nesijaučia laisvai, susitikę su naujais žmonėmis sunkiau bendrauja, todėl ima nesąmoningai vengti bet kokių pokyčių, tikėdamiesi išsaugoti įprastą ir saugią rutiną. Baimė keistis ir stiprus noras išsaugoti įprastą gyvenimo būdą yra vienas iš galimų demencijos požymių.

Jei pastebėjote šiuos požymius savo ar savo artimųjų elgesyje – kreipkitės į gydytojus. Kuo anksčiau bus pradėta gydyti demencija, tuo mažiau ji sutrikdys gyvenimą.