Nors skydliaukė yra gana maža, tačiau mūsų organizme jai tenka didžiulis vaidmuo, turintis įtakos daugelio svarbiausių organų, įskaitant širdį, smegenis, kepenis, inkstus ir odą, funkcijai. Siekiant užtikrinti bendrą organizmo gerovę, gyvybiškai svarbu užtikrinti, kad skydliaukė būtų sveika ir tinkamai funkcionuotų.
Kaip veikia skydliaukė?
Lengviausia galvoti apie skydliaukę kaip apie automobilio variklį, kuris nustato jūsų kūno veikimo greitį. Šis variklis pagamina reikiamą energijos kiekį, kad automobilis – jūsų kūnas – galėtų judėti tam tikru greičiu. Tokiu pat būdu, skydliaukės liauka gamina pakankamai skydliaukės hormono, kad kiekviena ląstelė galėtų atlikti savo funkciją tinkamai.
Kaip automobilis negali gaminti energijos be kuro, taip pat ir skydliaukės hormonų gamybai reikalingas kuras – jodas. Ši medžiaga yra gaunama iš maisto ir dažniausiai yra randama joduotoje valgomojoje druskoje, jūros gėrybėse, duonoje ir piene. Skydliaukė geba pasisavinti jodą iš kraujo ir naudoja jį dviejų hormonų: trijodtironino (T3) ir tiroksino (T4) gamybai. Trijodtironinas (T3) yra daugiausiai naudojamas reguliuoti kepenų, inkstų ir smegenų funkcijas. Kai organizmas jaučia skydliaukės hormonų poreikį, jie išskiriami į kraujotaką tokiais kiekiais, kurie atitinka ląstelių metabolinius poreikius. Hormonai lengvai patenka į reikiamas ląsteles ir prisijungia prie specialių receptorių, esančių ląstelių branduoliuose.
Kiekvieno automobilio variklis gamina energiją, bet tik žmogus gali pasakyti kaip greitai reikia judėti, paspartinant greitintuvą. Skydliaukė taip pat turi tam tikrą kryptį. Ją nustato hipofizė, kuri yra smegenyse ir ji dažnai vadinama „pagrindine liauka“, nes kontroliuoja skydliaukės ir kitų endokrininę sistemą sudarančių liaukų funkcijas. Hipofizė siunčia pranešimus į skydliaukę, nurodydama, kiek skydliaukės hormonų kūnui reikia. Šie pranešimai yra perduodami per skydliaukę stimuliuojantį hormoną (TTH).
TTH hormono koncentracija kraujyje didėja arba sumažėja priklausomai nuo to, ar gaminama pakankamai skydliaukės hormonų, kurie turi atitikti kūno poreikius. Didesnis TTH kiekis skatina skydliaukę gaminti daugiau skydliaukės hormonų ir priešingai, mažas TTH lygis signalizuoja skydliaukę, kad ji sulėtintų hormonų gamybą.
Kas atsitinka, kai skydliaukės veikla sutrinka?
Skydliaukės veikla gali pasikeisti dėl daugelio veiksnių, pvz. liga, skydliaukės pažeidimas, ar tam tikri medikamentai. Dėl šių priežasčių sutrinka hormonų gamyba ir skydliaukė pradeda gaminti mažiau hormonų. Tai sulėtina visas jūsų kūno funkcijas. Ši liga vadinama hipotiroze arba nepakankama skydliaukės funkcija ir ji pasireiškia miego sutrikimais, atminties pablogėjimu, nuovargiu bei energijos stoka, tampa vis sunkiau sutelkti dėmesį, sausėja oda ir plaukai, neretai atsiranda šalkrėtis ir sąnarių, raumenų skausmai.
Skydliaukė taip pat gali gaminti ir per daug hormonų, tai vadinama hipertiroze ir ją galima atpažinti pagal šiuos simptomus: nerimas, dirglumas, bloga nuotaika, hiperaktyvumas, prakaitavimas bei jautrumas aukštai temperatūrai, rankų drebėjimas, plaukų slinkimas ir nereguliarus menstruacinis ciklas. Hipotirozė ir hipertirozė yra dažniausiai pasitaikantys skydliaukės funkcijos sutrikimai.
Įtariant skydliaukės ligą, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją ir atlikti išsamius kraujo tyrimus. Norint nustatyti ar ši liauka funkcionuoja tinkamai, rekomenduojama atlikti skydliaukės hormonų tyrimus (tirotropinis hormonas TTH, Laisvas tiroksinas FT4, laisvas trijodtironinas FT3, antikūnai prieš skydliaukės peroksidazę aTPO). Juos rekomenduojama atlikti bent kartą per metus, net ir nejaučiant jokių simptomų.
