Pastarąją savaitę orai šiluma nelepino, todėl ir žemės paviršius nespėjo taip greitai įšilti. Per ankstyvas mėgavimasis laisvalaikiu ant žemės, maudynės neįšilusiuose vandens telkiniuose gali baigtis liūdnai – šlapimo pūslės uždegimu.
Pasak BENU vaistininkės Audronės Ziemelytės, pats šlapimo pūslės uždegimas yra itin nemaloni ir didelį diskomfortą kelianti liga, tačiau negydoma ar gydoma netinkamai gali sukelti daug rimtesnių padarinių, pavyzdžiui, inkstų uždegimą.
Sinoptikas Tadas Kantautas sako, kad maudytis Lietuvos vandens telkiniuose dar per anksti – vanduo neįšilęs, pvz., Kauno mariose vandens temperatūra siekia apie 12 laipsnių šilumos, Baltijos jūroje – 7-8 laipsnius šilumos.
„Žemei įšilti sąlygos šiais metais buvo geresnės, tačiau tik gilesniems žemės sluoksniams. Nors dirvos paviršius dieną įšyla daugiau nei oro temperatūra, naktį dėl šalnų jis gerokai atšąla. Lietuvos orus dabar lemia šalta oro masė, kuri turi įtakos ir žemės paviršiaus temperatūrai – ją atšaldo naktimis net iki neigiamos temperatūros“, – žemės paviršiaus temperatūrų svyravimus komentuoja sinoptikas.
Neskubėkite „išsirengti“
Šlapimo pūslės uždegimas prasideda, kai bakterijos nuo išorinių lyties organų ir tarpvietės pro šlaplę patenka į šlapimo pūslę. Šią ligą dažniausiai sukelia žarnyno lazdelės, kurių tam tikras kiekis nuolatos patenka į šlapimo takus. Tačiau tai nereiškia, kad iškart ir susirgsime. Ar prasidės šlapimo pūslės uždegimas, priklauso nuo daugelio veiksnių: mūsų imuninės sistemos, peršalimo, streso ar kitų organizmo imuninę sistemą silpninančių aplinkybių.
„Tikimybė susirgti cistitu pavasarį išauga dėl kelių priežasčių: vitaminų ir mineralų trūkumo, nusilpusios imuninės sistemos, nepastovaus oro, netinkamų drabužių. Neretai, nudžiuginti saulės spindulių, pamirštame, kad oras apgaulingai šiltas ir skubame „išsirengti“, sėdame ant dar neįšilusios žemės, šaltų suoliukų parkuose, pasirenkame netinkamą avalynę pasivaikščiojimams ir smarkiai sušąlame kojas. Žinoma, reikėtų nepamiršti, kad šlapimo pūslės uždegimą gali sukelti ne tik bakterijos, bet ir lytiškai plintančių ligų sukėlėjai: gardnerelės, mikroplazmos, chlamidijos, makšties grybelis, jei šios infekcijos bus negydomos laiku ir tinkamai“, – sako vaistininkė Audronė Ziemelytė.
Didesnė rizika susirgti cistitu yra sergantiesiems tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, akmenlige, cukriniu diabetu, padidėjus prostatai, taip pat nesilaikant higienos taisyklių. Dažnai ši liga aplanko ir besilaukiančias moteris bei moteris po menopauzės, kurių organizme dėl sumažėjusio moteriško hormono – estrogeno – kiekio, suplonėja makšties gleivinė.
Skausmingas šlapinimasis – dažniausias cistito simptomas
Pagrindinio ir dažniausiai pasitaikančio cistito simptomo nesumaišytume turbūt su niekuo kitu: nuolatinis noras šlapintis ir deginantis skausmas tai darant.
Šį itin nemalonų ir daugumai moterų pažįstamą jausmą gali lydėti ir kiti simptomai:
nedidelis šlapimo kiekis;
kraujas šlapime;
tamsus ir drumstas šlapimas;
šlapimo pūslės skausmas ar skausmas pilvo apačioje;
nemalonus šlapimo kvapas;
niežtėjimas bei deginimas šlapinantis.
Liga gali užklupti itin greitai – pirmieji simptomai išryškėja per kelias valandas, tačiau kartais liga apie save praneša tik po kelių dienų. Net ir susirgus šlapimo pūslės uždegimu, pirmomis dienomis galime justi tik lengvą niežėjimą ar perštėjimą.
Svarbu atkreipti dėmesį, jeigu su išvardintais simptomais pasireiškia ir kiti: pykinimas, vėmimas, karščiavimas, šonų skausmas. Tokiu atveju nieko nelaukite ir kreipkitės į gydytoją.
Spanguolės naudingos, bet ūmios ligos neišgydys
Pajutusios pirmuosius cistito simptomus, lekiame į parduotuvę ir čiumpame nuo lentynos spanguolių sulčių pakelį. Tačiau vien sultimis, ypač pagamintomis iš koncentrato, ūmaus uždegimo nepagydysite – jose per maža spanguolėse esančių veikliųjų medžiagų koncentracija.
„Jeigu jaučiate nežymius simptomus, tikriausiai tai lengvesnė ligos forma. Kaip pirmoji pagalba jums puikai padės šiluma – vonia, šildymai, garų vonelės – bei didesnis suvartojamų skysčių kiekis. Rinkitės dezinfekuojamąsias arbatas iš spanguolių ar bruknių lapų, maišykite meškauoges, petražoles. Apribokite savo fizinę veiklą, stenkitės kuo daugiau laiko praleisti ramybės būsenoje“, – pataria vaistininkė.
Tačiau nepamirškite stebėti savo organizmo, jeigu simptomai nepraeina ar susidūrėte su ūmiu šlapimo pūslės uždegimu, apsilankykite pas šeimos gydytoją ar urologą.
„Geriausia išeitis – kreiptis į specialistą bei atlikti diagnozę patvirtinantį šlapimo tyrimą. Jeigu sergate cistitu, šlapime bus randamos uždegimo ląstelės bei jį sukėlusių mikroorganizmų pėdsakai. Gydytojui parinkus tinkamus vaistinius preparatus, varginantys simptomai pradeda mažėti jau po kelių valandų, o įvairių žolelių poveikio gali tekti palaukti ilgiau“, – sako vaistininkė A. Ziemelytė.
Ligai progresuojant, gydytojas gali paskirti gydymą antibiotikais. Gera žinia ta, kad cistitą sukeliančios bakterijos yra jautrios ir žūsta nuo daugelio antibiotikų, todėl gydymui parenkami tokie antibiotikai, kurių nepageidaujamas šalutinis poveikis mažiausiai žalingas organizmui.
Negydomas cistitas gali sukelti inkstų uždegimą
Netinkamai gydomas arba negydomas šlapimo pūslės uždegimas gali turėti įvairių komplikacijų ir pasekmių, tokių kaip lėtinis šlapimo pūslės uždegimas, nėštumo komplikacijos ar inkstų ligos, kurios progresuodamos gali sukelti inkstų nepakankamumą.
„Sergant cistitu, labai svarbu atidžiai stebėti savo organizmą, nes pavojus, kad infekcija sukels komplikacijų, visuomet egzistuoja. Bakterijos iš šlapimo pūslės šlapimtakiais gali pakilti į inkstus ir sukelti jų uždegimą. Įprastai pažeidžiamas vienas inkstas, o uždegimas pasireiškia vieno šono skausmu, aukšta temperatūra, bendru silpnumu, pykinimu ar šaltkrėčiu“, – šlapimo pūslės uždegimo komplikacijas komentuoja vaistininkė.
Lėtinis cistitas – dar viena šlapimo pūslės uždegimo komplikacija, pasižyminti tokiais pačiais simptomais kaip ir įprastas cistitas. O išsivystyti gali dėl netinkamai gydyto ūmaus cistito, pavyzdžiui, dažnai pacientai pradėję vartoti paskirtus antibiotikus, pagerėjus savijautai, juos nutraukia po kelių dienų. Infekcija neišgydoma iki galo ir dėl to pradeda vystytis bakterijos, atsparios vartotiems medikamentams. Gydant lėtinį cistitą, svarbu nustatyti infekcijos sukėlėją bei jo jautrumą antibiotikams, todėl dažnai daromas šlapimo pasėlis ir vartojamas žymiai ilgesnis antibiotikų kursas.
Kaip padėti sau nesusirgti
Nė vienas nesame apsaugotas nuo šios ligos, tačiau tam tikromis prevencinėmis priemonėmis galime sumažinti tikimybę susirgti:
Tinkamas lytinių organų valymas iš priekio išangės link.
Jeigu pastebimas cistito ryšys su lytiniais santykiais, stenkitės pasišlapinti prieš ir po lytinių santykių, nusiprauskite.
Kasdien išgerkite bent 2-2,5 l skysčių, tarp jų ir dezinfekuojančių arbatų – meškauogių, bruknių, petražolių, dirvinio asiūklio, spanguolių.
Venkite žalingų įpročių.
