Iš pradžių gydytojai simptomus nurašė dantų dygimui, kol buvo diagnozuotas trūkęs apendiksas ir išplitęs apendicitas. 10 mėnesių vaikui prireikė sukelti komą ir net kelių operacijų. „Jeigu ne jie, būtume jo netekę“, – sakė berniuko tėvai (vardai ir pavardės redakcijai žinomi, – Aut. past.)
2018 metais gegužės 5 d. kelmiškių sūnus sunegalavo, pakilo temperatūra, tad jie nusprendė vykti į Kelmės ligoninės Priėmimo skyrių dėl apžiūros. Kūdikis buvo paguldytas į šios ligoninės Vaikų skyrių.
„Pradžioje vizituojant buvo pasakyta, kad jam yra stomatitas. Gegužės 8 d. pastebėjus, kad pradėjo pūstis pilvukas, pasakėme apie tai sesutėms. Buvome apžiūrėti gydytojos, kuri, paglosčiusi vaiko pilvelį, pati savęs paklausė, kodėl dešinysis šoniukas toks pakilęs. Buvo nuspręsta duoti paracetamolio žvakutę ir liepta (būtinai) masažuoti pilvuką.
Kitą rytą, atėjus vizituoti Vaikų ligų skyriaus gydytojai, pasakėme, jog mano vaikui pučia pilvuką. Jis labai šaukė, buvo neramus ir gydytoja pasakė: „Aš jo nepažiūrėsiu, nes ir taip viskas aišku. Yra beprotiškas dantų dygimas“, – prisiminė berniuko tėvai.
Vaikui prireikė skubios pagalbos
Vakare berniukas tapo dar neramesnis, o, pasak tėvų, gydytoja tik numojo ranka ir pasakė, kad vaikas neramus, nes nėra mamos.
„Grįžusi palatoje neradau vaiko, nes pasakė, kad daro echoskopiją. Nežinau, kaip ten įvyko, bet ar ėjusi pro šalį, ar keičiantis pamainai (visiškai atsitiktinai ir ačiū jai), iš Kauno atvykusi budinti gydytoja, kurią radau nuėjusi į kabinetą, kur tuo metu vaikas jau merdėjo, pasakė, kad žarnynas drumzlinas ir reikia kuo greičiau vykti į Šiaulių Moters ir vaiko kliniką. Ji klausė, kodėl anksčiau niekas mūsų nesiuntė pas ją.
Išvykome į Šiaulius. Buvo bandyta dar išklizmuoti, bet veltui. Buvo nuspręsta skubos tvarka guldyti į reanimaciją, nes jis buvo jau per sunkus ligonis. Buvo sukelta koma, kad vaikas išgyventų. 4 val. ryto pilvelis pradėjo pūstis dar labiau. Buvo nustatytas trūkęs apendiksas ir labai išplitęs apendicitas. Anksti ryte, taip pat skubos tvarka, buvo atlikta operacija. Atsirado pašalinės komplikacijos: sepsis, pažeistas plaučiukas, kraujo perpylimai, žarnyno disfunkcija. Reikia pastovios žarnyno priežiūros“, – kalbėjo kelmiškiai.
Liepos mėnesį dėl komplikacijų teko antrą kartą vykti į Šiaulius, kur buvo atlikta dar viena žarnyno operacija dėl aukšto žarnyno nepraeinamumo bei tarpusavyje sukibusių ir suaugusių žarnų. Rugsėjo mėnesį tai pasikartojo, bet operacijos neprireikė.
„Dabar turime pastoviai sekti žarnyną ir vykdyti priežiūrą, nes žarnynui sustojus žarnos gali vėl sulipti ir suaugti. Prašome padėti paviešinti šiuos faktus, kad kitiems taip nenutiktų. Taip pat norime pareikšti viešą padėką Šiaulių Moters ir vaiko klinikos reanimacijos ir vaikų chirurgijos skyriaus vadovams bei personalui už išgelbėtą gyvybę. Jeigu ne jie, būtume jo netekę“, – dėkojo berniuko tėvai.
Tokio tipo apendicitas – labai retas atvejis
Šiaulių Moters ir vaiko klinikos Vaikų chirurgijos vedėjas Povilas Venckus pabrėžė, kad tokio amžiaus vaikams apendicitas pasitaiko itin retai, o pasireiškiantys simptomai yra panašūs į kitų ligų, todėl labai sunku nustatyti tikslią diagnozę.
„Sunkios būklės pacientas buvo pervežtas iš Kelmės ligoninės pas mus, atlikta operacija. Buvo pastebėti po visą pilvą paplitę pūliai, pūlingas pilvaplėvės uždegimas. Būdingos žarnų sąaugos, tačiau kai kuriems tos sąaugos išnyksta, o kitos išlieka. Pacientui prireikė pakartotinos operacijos dėl žarnyno nepraeinamumo.
Kalbant apie ūminį apendicitą, vaikams iki 3 metų, anot literatūros pateikiamų duomenų, apie 67-70 proc. operuojami trūkę apendicitai. O iki 1 metų vaikams ūminiai apendicito susirgimai yra labai reti. Tokiems vaikams labai sunku nustatyti diagnozę, nes eiga labai greita, ūmi.
Suaugusiems apendicitas prakiūra per maždaug 24 val., o tokiems mažiems vaikams per 6-12 val. Jiems pasireiškia bendriniai simptomai: karščiavimas, vėmimas ir viduriavimas. Šie požymiai būdingi visoms žarnyno infekcijoms, todėl sunku nustatyti, kad tai apendicitas, nes tokio amžiaus vaikams tai labai retas reiškinys“, – paaiškino berniuką operavęs chirurgas.
Paaiškino, kodėl laiku nenustatė ligos
Portalo lrytas.lt redakcija susisiekė su Kelmės ligonine. Vaikų ligų skyriaus vedėja Jurgita Pečiulytė apgailestavo, kad paciento liga taip progresavo ir atsakė, kad tokio amžiaus vaikams labai sunku diagnozuoti apendicitą.
„Pacientas 2018 m. gegužės 5 d. atvyko į VŠĮ Kelmės ligoninės priėmimo skyrių dėl karščiavimo. Jis buvo apžiūrėtas ir įvertinus būklę (patinusios dantenos, opelės burnos gleivinėje, karščiavimas) diagnozuotas stomatitas, stacionarizuotas į Vaikų ligų skyrių. Papildomai atlikti laboratoriniai tyrimai, konsultuotas ausų nosies gerklės gydytojo, patvirtinta stomatito diagnozė. Tuo metu pilvo skausmu nesiskundė, pilvukas buvo minkštas, neskausmingas, tęstas stomatito gydymas. Būklė pagerėjo, vaikas pradėjo valgyti, tapo žvalesnis.
2018 m. gegužės 9 d. ryte berniukui tęstas gydymas, papildomai skirta intraveninių skysčių. Gydymosi laikotarpiu Vaikų ligų skyriuje vaikas buvo konsultuotas septynių gydytojų. Apie 18 val. vaikas tapo neramus, verksmingas. Konsultuotas tuo metu skyriuje budinčios pediatrės, pastebėtas skausmingas ir papūstas pilvukas. Atsiradus naujiems simptomams, skubos tvarka atlikta pilvo organų echoskopija, stebėtas nedidelis skysčio kiekis tarp žarnų.
Priimtas sprendimas dėl tolimesnio gydymo ir ištyrimo, negalint atmesti chirurginės patologijos, pacientą pervežti į Šiaulių Moters ir vaiko kliniką, kur kitą dieną, atlikus papildomus tyrimus (pilvo kompiuterinę tomografiją), pavyko patikslinti diagnozę.
Labai apgailestauju, kad pacientui taip progresavo liga. Esu tikra, kad Kelmės Vaikų ligų skyriaus gydytojai laiku ėmėsi veiksmų, kad pacientui būtų suteikta reikiama pagalba. Tokio amžiaus vaikui diagnozuoti ūminę chirurginę ligą yra labai sunku. Maždaug 30 proc. apendicitų tokio amžiaus vaikams yra diagnozuojami tada, kai juos reikia operuoti. Taip yra todėl, kad mažieji pacientai nesugeba papasakoti, ką jiems skauda, o ligos simptomai yra panašūs į kitų ligų“, – tvirtino J.Pečiulytė.
