Tai vadinamoji robotizuota ranka (mini robotas) – tarpinis variantas tarp roboto ir laparoskopo.
Laparoskopinė chirurgija užima vis svarbesnę vietą, gydant onkologines ligas.
Chirurginės operacijos, kurios atliekamos per nedidelius pjūvelius įkištais instrumentais ir vaizdo kamera, vadinamos laparoskopinėmis. Tai – minimaliai invazinės operacijos.
NVI Onkourologijos skyriaus vedėjas medicinos mokslų daktaras Albertas Ulys neabejojo, kad Lietuvos vyrams ir moterys turi būti prieinami šiuolaikinės chirurgijos metodai. Vien šiame skyriuje maždaug trečdalis sudėtingų operacijų yra atliekamos laparoskopu.
Trumpėja sveikimo laikas
Kaip tarpinis variantas tarp roboto sistemos „Da Vinci“, kuri yra labai brangi, ir laparoskopinės chirurgijos, yra robotizuota ranka. Ši metodika yra kur kas pigesnė ir paprastesnė nei robotas.
NVI Onkourologiniame skyriuje neseniai vyko teoriniai ir praktiniai mokymai, kaip naudoti robotizuotą ranką, taip pat atliktos pirmos operacijos.
Operuojant nauju būdu įmanoma greičiau pastatyti ligonį ant kojų ir kuo mažiau pažeisti aplinkinių audinių. Tokios operacijos garantuoja paciento saugumą, gydymo kokybę, padeda taupyti ne tik laiką, bet ir pinigus.
Mokslininkų akiratyje – ne vienas metodas
Į diskusiją apie įvairių chirurginių metodų privalumus ir trūkumus, įsilieja ne tik gamintojai, gydytojai praktikai, bet ir mokslininkai.
NVI yra atliekamas mokslinis darbas, kurio tikslas atsakyti į klausimą, kuri chirurgija turi daugiau pranašumų – atviroji ar atliekama laparoskopu.
Nors yra tam tikrų prielaidų, kad agresyvesniam vėžiui operuoti labiau tiktų atviroji chirurgija, bet tai neužkerta kelio vystytis novatoriškai chirurgijai.
Yra nustatyta, kad ji sukelia mažiau streso paciento organizmui, taip pat gali nulemti mažesnį navikinių ląstelių išsiliejimą operuojant.
„Mes stengiamės atsakyti ne tik į filosofinį klausimą, kas yra geriau pacientui, bet ir moksliškai įvertinti chirurginių metodų privalumus ir trūkumus“, – pasakojo A.Ulys.
Inovacijos į chirurgiją – kur kas kuklesnės
Nacionalinis vėžio institutas yra prostatos vėžio diagnostikos ir gydymo kompetencijos centras, todėl ši ligoninė neįsivaizduojama be šiuolaikinės chirurginės įrangos.
Gydytojas A.Ulys apgailestavo, kad inovacijos į chirurgiją Lietuvoje dar smarkiai vėluoja, nes apie būtinybę turėti robotinę chirurgiją šalyje vilniečiai medikai kalba apie dvidešimt metų.
„Medikamentinė terapija, spindulinis gydymas ir chirurgija turėtų vystytis tolygiai, bet tai ne visada įmanoma pasiekti. Iki šiol investicija į chirurgiją buvo gerokai kuklesnė, bet taip neturėtų būti“, – pastebėjo gydytojas A.Ulys.
Instrumentas atkuria rankos ir riešo judesius
Robotizuota ranka kaip instrumentas yra kur kas patogesnis ir chirurgui – tai pavirtino gydytojas Paulius Bosas.
Ankstesnės kartos instrumentai turėjo tik vieną funkciją – chirurgas galėjo suspausti, kirpti ar prideginti audinius. Dabar tuo pačiu instrumentu galima atlikti ne vieną, o daug manipuliacijų.
Urologijoje miniatiūrinis chirurginis robotas naudojamas nuo 2013-ųjų.
Šį išradimą lėmė komandinis gydytojų ir inžinierių darbas.
Vietoj tiesių ir nesilankstančių laparoskopijos instrumentų imta naudoti tokius, kurie juda taip, kaip reikia chirurgui. Gydytojas P. Bosas įvertino šio metodo privalumus – anksčiau įsigyti instrumentai buvo tik vienakrypčio judėjimo, o robotizuota ranka patogu pasiekti nedidelėje erdvėje esančias struktūras. Šis instrumentas tarsi atkuria sudėtingus rankos ir riešo judesius.
Nauja chirurginė įranga sveria 600 gramų, ji sudaryta iš trijų dalių: valdymo pulto, kompiuterio bei chirurginių instrumentų, kuriems perduodamos kompiuterio komandos.
Nauja technologija padeda pacientams greičiau grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo.
Robotizuota ranka patogi tuo, kad instrumentai gali judėti taip, kaip reikia chirurgui, nes jų mechaninės savybės yra gerokai patobulintos.
„Tai pagalba ne tik pacientui, bet ir chirurgui, kuriam kur kas patogiau dirbti, todėl mažiau ir streso“, – pripažino gydytojas P.Bosas.
Širdies chirurgijoje „Da Vinci“ robotas neprigijo
Atliekant sudėtingas vėžio ar širdies operacija, kartais kyla neprognozuojamų įvykių, todėl prireikia skubių chirurgo veiksmų.
Klasikinio roboto atveju chirurgas yra ne prie ligonio, o prie valdymo pulto.
Kilus komplikacijai, chirurgas negali tuoj pat prieiti prie ligonio, nes iš pradžių turi atjungti robotą nuo jo kūno, o tai trunka nemažai laiko.
Dėl šios priežasties širdies chirurgijoje „Da Vinci“ robotas neprigijo, kadangi prasidėjus kraujavimui būtina žaibiška chirurgo reakcija.
O naudojant robotizuotą ranką, įmanoma veikti nedelsiant, nes chirurgas yra prie operuojamo ligonio. Vos per sekundės dalį gali būti pašalinta medicininė įranga ir pradėti skubūs veiksmai.
Užsienyje atliktos pirmos kardiochirurginės operacijos, taikant robotizuotą ranką, davė puikių rezultatų, ši technika prigijo taip pat onkologijoje, kur vyrauja minimali invazyvi robotinė chirurgija.
