Netrukus sveikos gyvensenos nauda praktiškai galės įsitikinti ir kai kurie Lietuvos politikai.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys gydytojas kardiologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras Algimantas Kirkutis šią savaitę pristatė sveikos gyvensenos medicinos programą, į kurią vasarą bus kviečiami politikai. Programos metu jie turės tris kartus per dieną valgyti vegetarišką maistą, mankštintis, klausytis paskaitų, bus teikiamos specialistų konsultacijos. Šios programos tikslas – padėti Lietuvos gyventojams gyventi sveikiau ir taip sumažinti lėtinių ligų riziką.
„Platonas yra pasakęs, kad kiekvienos valstybės pagrindinis tikslas yra gyventojų gerovė ir kokybė, o kaip galima visa tai įsivaizduoti be sveikatos. Mūsų visas gyvenimas susideda iš dviejų periodų: sveikatos ir ligos.
Kai žmonės suserga, valstybinė sveikatos apsaugos sistema padeda išgydyti simptomus, prailginti gyvenimo trukmę, bet kartu ji padidina žmonių, vartojančių sveikatos paslaugas, skaičių. Visą tai paskatina ir ydingas gyvenimo būdas. Sveikatos sistema, nors ji dirba, išleidžia labai daug pinigų, tačiau rezultatas – vis didėjantis ligonių skaičius“, – sakė A.Kirkutis.
Naujas požiūris į sveiką gyvenimą
Anot kardiologo, kuo daugiau gydome, tuo daugiau ligonių turime. Labai svarbu sveikatos sistemos sūkurį pasukti į kitą pusę, kad pradėti generuoti sveikus žmones. Tam reikia sveikos gyvensenos ir naujo požiūrio į sveikatos apsaugos sistemą.
„Gyvensenos medicina – tai naujas, moksliniais faktais pagrįstas biomedicinos laukas, kuris iš esmės keičia per šimtmečius susiformavusią medicinos paradigmą. Kartu keičiasi ir požiūris į sveikatos apsaugą bei sveikatos apsaugos politika. Šitas Seimas yra ko gero unikalus tuo, kad veikia jau trys instrumentai, kurie padeda keisti gyvenimo būdą: Sveikatos reikalų komitetas, Sveikatos tausojimo ir stiprinimo reikalų pakomitetis bei Sveikos gyvensenos komisija.
Instrumentų turime pakankamai ir padaryta svarbių žingsnių gyvensenos medicinos integravime sveikatos apsaugos sistemos srityje. Politiniame lygmenyje sveikatos medicina Lietuvoje yra įteisinta – tai pirmas toks įvykis Europoje. Ligonių kasos jau sukūrusios mechanizmą, kaip finansuojama ši specialybė. Akademiniame lygmenyje trys universitetai įsijungė į sveikatos specialistų rengimą, bet vis vien ši medicinos sritis dar palyginti vangiai randa vietą klinikinėje veikloje. Todėl labai svarbu parodyti visuomenei ir sprendimų priėmėjams, kaip veikia šis modelis, kokia to nauda“, – pabrėžė Sveikatos reikalų komiteto narys.
Programa jau davė puikių rezultatų
A.Kirkučio teigimu, praėjusiais metais mes turėjome unikalų pavyzdį, kada 10 žmonių, sergančių lėtinėmis ligomis, Druskininkuose buvo gydomi gyvensenos medicinos pagalba. Rezultatai buvo puikūs ir yra žmonių, kurie iki dabar naudoja gyvensenos medicinos žinias bei vaistų nevartoja jau metus.
Gegužės mėnesio pabaigoje Palangoje vyks dar viena tokia klinikinė mokomoji savaitė, kurios metu bus pakviesti žmonės, kenčiantys nuo lėtinių ligų, gydytis pagal pristatytą gyvensenos medicinos programą.
„Šiandien susitikimo tikslas yra trečias ir, mano nuomone, pats svarbiausias žingsnis – žvalgomoji klinikinė mokomoji studija, kuri vadinasi „Širdies ir kraujagyslių ligų bei kitų organizmo medžiagų apykaitos sutrikimų rizikos grupių asmenų tausojimas ir stiprinimas“. Mes žadame šitą studiją suorganizuoti Seimo nariams ir Sveikatos apsaugos sistemos politikos priėmėjams.
Norime pakviesti 20 žmonių. Ši studija turėtų prasidėti liepos pirmąją savaitę ir trukti 10 dienų. Bus organizuojama vegetariška sveika mityba tris kartus per dieną, rytinė mankšta ir pasivaikščiojimai bei konsultacijos su specialistais. Taip pat bus skaitomos paskaitos ir teikiamos žinios, kokios ligų priežastys ir kaip valdyti patologiją, kad būtų galima pasveikti, pritaikant sveiką gyvenseną. Dalyvių sveikata bus tikrinama programos pradžioje ir pabaigoje“, – atskleidė A.Kirkutis.
Lietuva – pavyzdys kitoms šalims
Anot Hanso Diehlo, programos vadovo ir knygų apie gyvensenos mediciną autorių, Lietuva prisiėmė lyderės vaidmenį plėtodama akademinę programą sveikos gyvensenos srityje.
„Jūs turite didžiulę galimybę ir galite tapti pavyzdžiu kitoms mažoms valstybėms, kaip pakeisti medicinos paradigmą. Svarbiausia tai, kad galime gydyti lėtines ligas, jei visuomenę apšviesime, mokysime ir motyvuosime pakeisti gyvenimo būdą.
Kai kalbame apie lėtines ligas, didėja vėžinių susirgimų, diabeto ir širdies ligų skaičius, o visa tai gydoma vaistais. Vartojama vis daugiau ir daugiau vaistų. Žmonės nesupranta, kad Vakarų visuomenėje didžiausias žudikas yra būtent receptiniai vaistai po širdies ligų ir vėžinių susirgimų. Vaistai negydo lėtinių ligų, jie tik sumažina simptomus“, – atkreipė dėmesį H.Diehlas.
Jis pridūrė, kad reikia tvarkytis ne su pasekmėmis, o priežastimis. Viskas susiję su gyvenimo būdu, su tuo, ką valgome, kaip miegame, kiek judame. Ligų galime išvengti, jei bus keičiamas gyvenimo būdas ir tam labai svarbi vyriausybės pagalba.
Augalinis maistas atlieka svarbų vaidmenį gydant ligas
Maitinimosi konsultantė ir terapeutė Liana Krause pasakojo, kad laikui bėgant vegetarizmas, veganizmas ir žalio maisto valgymas buvo kažkokia ezoterika ir niekas apie tai nenorėjo nei galvoti, nei kalbėti. Tačiau atsirado daugiau tyrimų, patvirtinančių, kad žmonės, kurie pakeičia savo maistą į augalinį, pasiekia daug daugiau geresnių rezultatų savo gijimo procese.
„Visai nebuvo svarbu, kokios tai buvo ligos, ar demencija, ar kitos smegenų degeneratyvinės ligos, ar medžiagų apykaitos ligos, kaip antai diabetas, vėžys, visokios autoimuninės ligos, bet pakeitus mitybą į vegetarišką ar veganišką, žmonėms reikėjo mažiau vaistų. Norėčiau visus paskatinti, ypač elitą, gydytojus, Seimo narius, kad rodytų gerą pavyzdį ir motyvuotų kitus žmones tai daryti, bet geriausia yra praktinė motyvacija“, – sakė ji.
Taip pat Tanelis Pirskanenas, gyvensenos medicinos specialistas, atskleidė, kas jį paskatino domėtis sveiku gyvenimo būdu, mat prieš 15 metų išgirdo apie H.Diehlą. Tada jis pats buvo ligotas, jo tėčiui išsivystė auglys, o mama sirgo 2 tipo diabetu. Dėl šių priežasčių T.Pirskanenas pradėjo domėtis sveika gyvensena ir studijuoti sveikatos programą.
„Būtent dėka H.Diehlo aš priėjau prie minties, kad aš taip pat kažką privalau padaryti Suomijoje šioje srityje. Aš išplėtojau tą vadinamąją spanguolių sveikatos programą.
2012 m. mes surinkome apie 900 žmonių, kurie dalyvavo vienoje konkrečioje programoje. Pateiksiu vieną pavyzdį: viena moteris, kuri sirgo 30 metų, negalėjo vaikščioti, groti pianinu, lipti laiptais, tačiau šiandien po to, kai pakeitė mitybą, ji pradėjo atsigauti iš tos ligos ir po tų keleto dešimtmečių moteris, kuri sirgo išsėtine skleroze gali lipti laiptais.
Atvykau čia norėdamas išsiaiškinti, aks vyksta Lietuvoje ir norėčiau paraginti žmones, kad jie pagalvotų, ką galima daugiau padaryti visuomenės labui šioje srityje taikant sveikos gyvensenos medicinos principus. Ne vien ta moteris Suomijoje daug žmonių pasiekė tokių stulbinančių rezultatų“, – teigė jis.
