„Viskas prasidėjo nuo vaikystės. Labai dažnai alpdavau, tad mama vis vesdavo pas gydytojus ir visi sakydavo, kad čia tik dėl paauglystės, augimo ir dėmesio į tai kreipti nereikia. Dabar jau turiu du vaikelius ir alpimai vis dar nesiliauja.
Dukrytę pasigimdžiau būdama 18 metų. Tada jaučiausi lyg ir gerai, o paskui 2014 m. pasigimdžiau sūnelį ir būtent to nėštumo metu atsirado stiprus sveikatos pablogėjimas. Vis būdavo silpna, negera, svaigdavo galva ir vėl alpdavau, bet alpimą jau mokėjau sukontroliuoti. Žinojau, kad reikia nuleisti galvą ir pakelti kojas“, – pasakojo vilnietė.
Gydytojai išvarydavo iš kabineto
Laurai buvo atliktas Holterio tyrimas, kurio metu 24 valandas yra stebima širdies veikla. Tyrime užfiksuota, kad miego metu širdies plakimas pasiekė net 208 tvinksnius per minutę, kai maksimumas yra 220-230 kartų, o dienos metu būdavo priešingai, kad plaka 160-180 arba vos 35-40 kartų.
„Tada prasidėjo ilgos paieškos, kas man čia darosi. Gyvenimas tapo nepilnavertis, negalėjau gyventi taip, kaip bendraamžiai. Visą laiką su savimi nešiojausi amoniaką, valerijoną ir nuolat galvodavau, kada man čia kažkas nutiks. Kavos negeriu, alkoholio visiškai nevartoju 7 metus, neberūkau, atrodo, kad kaip ir sveikai gyvenu, bet tie priepuoliai vis dažnėjo.
Pradėjau kreiptis į gydytojus, bet jie vis sakydavo, kad jauna mergina esu, tiesiog išsidirbinėju ir išvarydavo. Vieną kartą, antrą kartą taip nutiko, kol pradėjau gerti antidepresantus, galvojau gal aš durna, gal čia tik panikos priepuoliai. Kadangi visi sakė, kad gal man su galva negerai, ėjau net pas psichiatrą, bet jis atlikęs testus pasakė, kad viskas gerai ir verčiau kreipčiausi į kardiologą.
Ir vis vien nuolat visa tai tęsėsi, kad arba širdis stoja, arba ji tiek užsigazuoja, kad nebespėji pagauti pulso. Darbe irgi būdavo silpna, sukasi galva, ieškodavau sienos, kad tik atsiremti. Tie alpimai kartodavosi periodiškai 3-4 kartus per metus“, – sakė moteris.
Papasakojo, ką jautė, kai sustojo širdis
Laura vis vaikščiojo pas specialistus ir praėjusiais metais jai įtarė galvos auglį. Jis nebuvo piktybinis, o problemos su širdimi bei alpimu niekaip nesibaigė. Radus daugiau informacijos, vilnietė nusprendė kreiptis dėl Holterio tyrimo.
„Niekas tada man nepakomentavo tyrimo atsakymų ir kaip tik vaikas apsirgo, tad paprašiau trumpai šeimos gydytojos žvilgtelėti į tyrimo išrašus. Ji pasakė, kad man širdis stoja miego metu ir tai labai rimta. Ji padėjo susisiekti su Santaros klinikų kardiologe ir gruodžio 5 d., kai kardiologė pamatė visus išrašus, pasakė „tu esi tiksinti bomba, tu gali bet kada mirti“.
Ji sakė, kad esu pati svarbiausia pacientė. Man davė pačius stipriausius vaistus, kuriuos duoda vyresniems asmenis ir atliko procedūrą, kurios metu sukeliamas specialus nualpimas, kad gydytojai galėtų, kaip dirba širdis tokioje būsenoje.
Buvau nualpusi gal pusantros minutės ir pas mane širdis sustojo net tris kartus. Viena pauzė buvo 6 sekundės, kita gal 4, bet jeigu pauzė yra ilgesnė nei 3 sekundės, jau yra blogai. Tuo metu, kai buvo ilgesnė pauzė, jaučiau tikriausiai tai, ką jaučia mirštantis žmogus. Pauzės metu atsirado neapsakomas spalvų ryškumas, tapau labai lengva ir atrodė, kad tarsi sklendžiu tarp žemės ir visatos. Paskui pajutau, kaip mane gaivina ir kviečia vardu“, – prisiminė Laura.
Po procedūros vilnietę kuriam laikui dar išleido namo, bet vos ji grįžo, vėl nualpo. Tą pačią dieną greitosios pagalbos automobilis Laurą atvežė į ligoninę ir kovo 8 dieną buvo atlikta operacija.
„Man buvo suteiktas tarsi antras šansas gyventi be baimės, turėti tą angelą sargą – širdies stimuliatorių. Gydytojai taip apsaugojo mane, kad nakties metu ar nualpus širdutė nesustotų. Dabar jaučiuosi aktyvesnė, žvalesnė. Esu be galo dėkinga Santaros klinikos gydytojams, kad galiu toliau džiaugtis gyvenimu. Aš dabar net juokauju, kad esu nemirtinga, nes širdis nebegali sustoti.
Atrodo dar nedaug laiko praėjo po operacijos, bet degu idėjomis, kaip suburti kuo daugiau žmonių su tokiomis pačiomis problemomis. Domėjausi savanoriavimu Santaros klinikose, bet reikia laukti rugsėjo mėn., kol būna pateikiamos paraiškos. Tad tikiuosi, kad pasiseks, mane priims ir galėsiu padėti žmonėms po panašių operacijų ar su kokiomis kitomis problemomis.
Kaip bebūtų, stimuliatorius yra prietaisas, baterija, tad atrodo išlieka kažkokia rizika, kad gal ne viskas suveiks, todėl noriu surasti daugiau žmonių, išgyvenančių tą patį. Noriu suburti visus į vieną vietą ir padrąsinti kalbėti, dalintis savo istorijomis, gal net susitikti puodeliui arbatos“, – pridūrė moteris.
Laura socialiniame tinkle „Facebook“ sukūrė uždarą grupę „Aš ir širdies stimuliatorius“. Grupėje jau yra 44 nariai ir Laura labai tikisi, kad jų bus dar daugiau. Informacija apie šią grupę savo socialinio tinklo paskyroje pasidalino ir Nomeda Marčėnaitė.
Tai vyresnio amžiaus žmonių problema
Galima sakyti, kad šis Lauros atvejis yra išskirtinis, nes dažniausiai su tokiomis problemomis susiduria vyresnio amžiaus asmenys. Tą patvirtino ir ją gydanti Santaros klinikų širdies ir kraujagyslių neinvazinės ir ultragarsinės diagnostikos skyriaus gydytoja kardiologė, gydytoja echoskopuotoja Neringa Bileišienė.
Jos teigimu, pacientę vargindavo dažni sąmonės netekimo epizodai, kurių pradžia būdavo staigi, sąmonės praradimas būdavo trumpalaikis, tokio epizodo metu pacientė neišlaikydavo kūno padėties – krisdavo, tačiau atsigaudavo greit su visiška sąmone ir orientacija.
„Tokie simptomai leido pacientei įtarti kardiogeninę sinkopę, ir į daugelio tyrimų, kurie atliekami kada kalbame apie neaiškius sąmonės netekimus (ne trauminės kilmės), norėdami suprasti jų kilmę, kaip antai, kokie ritmo ir laidumo sutrikimai vargina pacientą, ar jis neserga struktūrine širdies liga, labai svarbus ir didelę diagnostinė vertę turi pasyvios ortostazės tyrimas.
Būtent šis tyrimas ir parodė, jog Laurą vargina laidumo, t. y. elektrinių impulsų sukeliančių širdies susitraukimus, sutrikimai. Dėl to pacientei reikėjo implantuoti elektrokardiostimuliatorių, kuris reikiamą akimirką, užtikrintų tinkamą elektrinių impulsų sklidimą širdies raumeniu“, – atskleidė gydytoja.
N.Bileišienė patvirtino, kad dažniausiai tai vyresnio amžiaus žmonių problema, tačiau ne tik dėl natūralaus senėjimo procesų sąlygojamų elektrinių impulsų generavime ir jų sklidime širdies raumeniu, bet ir dėl dažnai vyresniame amžiuje pasitaikančių greta esančių kitų širdies ir kraujagyslių ligų, kurių viena komplikuoja kitą.
Stimuliatorius pagerina gyvenimo kokybę
Kaip tvirtina gydytoja, elektrokardiostimuliatorius be abejonės pagerina paciento gyvenimo kokybę, mat išnyksta reto pulso sąlygoti ir žmogų varginantys simptomai, tokie kaip galvos svaigimas, temimai akyse, staigūs, nepaaiškinami silpnumo epizodai, kurie gali baigtis staigiais kritimais, ypač pavojingais vyresniems žmonėms, dėl griuvimo metu patiriamų rimtų ir pavojingų kūno sužalojimų.
Perspėjo ir dėl erkių keliamo pavojaus
Pasak gydytojos, dažnai susiduriama su gydymo iššūkiais, kai pacientui, turinčiam laidumo sutrikimų, išsivysto dar ir ritmo sutrikimai.
„Tiesa, reikia nepamiršti vienos labai svarbios priežasties, ypač dabar atėjus šiltajam sezonui, kuri laidumo sutrikimus sukelia bet kokiame amžiuje, iki tol buvusiems sveikiems žmonėms – tai Laimo boreliozė, kurią platina erkės“, – įspėjo N.Bileišienė.
