Apie krūties vėžio genetinį molekulinį tyrimą papasakojo Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologinės chemoterapijos klinikos vadovas Alvydas Česas.
Leidžia parinkti efektyviausią ir saugiausią gydymą
Krūties vėžiu sergančioms moterims įprastai taikomas kompleksinis gydymas: gali būti atliekama operacija, chemoterapija, spindulinis gydymas, biologinė terapija ar imunoterapija.
„Krūties vėžio gydymas pamažu tampa tausojančia onkologine terapija, nes šis vėžys – vis geriau nuspėjamas. Atliekamos tausojančios operacijos, skiriamas tausojantis ir mažiau agresyvus chemoterapinis gydymas, skiriamas tik hormoninis gydymas ar labiau tausojantis radioterapinis gydymas. Tai mums padeda padaryti ne tik tiksli ir ankstyva diagnozė, bet ir modernūs genetiniai molekuliniai tyrimai. Tyrimo metu nustatoma net 50 vėžio žymenų, reikšmingų krūties vėžio vystymuisi, jo eigos agresyvumui. Todėl pacientės gauna joms tinkamiausią gydymą. Tai nebėra šūviai iš patrankos, tai tikslus, kaip adatos dūris gydymas“, – palygino gydytojas A.Česas.
Kai tyrimas parodo, kad naviko atsinaujinimo tikimybė maža, pacientei gali būti parenkamas lengvesnis gydymas, neskiriant chemoterapijos. Chemoterapija yra būtina tik tuomet, kai moteris atsiduria didelės rizikos grupėje. Tyrimai rodo, kad chemoterapija nebūtina maždaug pusei pacienčių, kurioms diagnozuotas ankstyvos stadijos vėžys. Joms užtenka profilaktinio gydymo hormonais.
Tyrimas yra naudingas ne tik moters gydymui, bet ir pačiai moteriai: gera žinia suteikia ramybės, o patekimas į didesnę rizikos grupę skatina įdėmiau stebėti ligos dinamiką.
Chemoterapijos ir bijo, ir reikalauja
Gydytojas A.Česas pastebėjo, kad krūties vėžio užkluptos pacientės labiausiai nerimauja ne dėl operacijos, o būtent dėl chemoterapijos. Chemoterapija yra agresyvus gydymas, jo tikslas – naikinti piktybines ląsteles, tačiau jis turi ir didelį šalutinį poveikį, nes nukenčia ir kitos organizme besidalijančios ląstelės, pavyzdžiui, kaulų čiulpų, virškinamojo trakto gleivinės, burnos gleivinės, endokrininės liaukos, plaukų folikulai. Po chemoterapijos gali sutrikti ir kiaušidžių veikla, todėl gali būti sunku susilaukti vaikų.
„Daugelis pacienčių sutinka su viskuo, ką siūlo gydytojas, bet pasitaiko, kad iš didelės baimės atsisako chemoterapijos net tuomet, kai jos reikia, ir pasmerkia save ligai. Tačiau neretai skiriame per daug chemoterapijos arba skiriame ją apsidrausdami, kai jos visai nereikia, ir tokį gydymą būtų galima pakeisti kitais medikamentais“, – aiškino A.Česas.
Gydytojas šypsodamasis prisiminė pacienčių, išgirdusių, kad chemoterapija joms nebus atliekama, džiaugsmą. Moterys krykštavo lyg mergaitės: vienos – dėl išsaugotų plaukų, kitos džiaugėsi, kad nereikės atšaukti suplanuotų atostogų ar galės grįžti į darbą, o vėžio gydymas teliks profilaktika ir stebėsena. Tačiau pasitaikė ir tokių, kurios net sužinojusios apie pačią mažiausią vėžio atsinaujinimo riziką, gydytojo prašydavo skirti chemoterapiją.
A.Česas tai paaiškino natūralia ligos baime ir palygino su antibiotikų vartojimu. Nors ir žino, kad antibiotikai neveikia virusų, dažnas net ir sirgdamas virusine infekcija jaučiasi ramiau išėjęs iš gydytojo kabineto su antimikrobinių preparatų receptu.
Mėginiai tyrimams keliauja į Klaipėdą
Genetinis molekulinis arba dar vadinamas prognostinis krūties vėžio genetinis tyrimas Prosigna atliekamas pacientėms, kurioms diagnozuotas invazinis krūties vėžys. Atskiros procedūros pacientei atlikti nereikia. Po naviko šalinimo operacijos, jo mėginys išsiunčiamas į Klaipėdos universitetinės ligoninės Molekulinės diagnostikos skyriaus laboratoriją. Kaip teigiama svetainėje www.genotipas.lt, tyrimo ataskaitoje pateikiama informacija yra skirta tik gydytojui, kuris parenka ir skiria tinkamiausią tolimesnį gydymą.
Krūties vėžio genetinis molekulinis tyrimas atliekamas tik Klaipėdoje, kur mėginiai į laboratoriją atkeliauja ne tik iš Kauno, Vilniaus, kitų Lietuvos miestų ligoninių, bet ir iš Latvijos bei Estijos. Tai vienintelis šių tyrimų centras Baltijos šalyse, veikiantis jau beveik metus. Iki tol panašiems tyrimams atlikti pacienčių mėginiai buvo siunčiami į JAV. Tuomet nerimaujančioms moterims atsakymo tekdavo laukti labai ilgai.
Šiandien tyrimo rezultatai pranešami per 2-3 darbo dienas. Savo vėžio atsinaujinimo rizikos prognozę išgirdo jau beveik šimtas moterų iš visos Lietuvos. Šis tyrimas kol kas turi vieną trūkumą – jo nekompensuoja valstybė. Estijoje jau judama link tyrimo kompensavimo. Medikai tikisi, kad greitai ir Lietuvoje bus įvertinta tyrimo nauda ir chemoterapijos, kuri kainuoja gerokai daugiau nei šis genetinis tyrimas, kaštai.
„Kainuoja ne tik chemoterapija. Tai ne tik gydymas, bet ir ligonio ligoninėje praleistas laikas, komplikacijos, jo nedarbingumas, galiausiai – jo ir jo artimųjų psichologinė būsena. O genetinis tyrimas naudingas ne tik pacientės organizmui. Jis taupo valstybės lėšas“, – aiškino gydytojas A.Česas.
