Tai patyrė viena vilnietė, kuriai vaikelis netyčia pradūrė ausies būgnelį.
Vaikas, aišku, sužaloti mamos nenorėjo. Netgi atvirkščiai – jo siekis buvo mamą palepinti, todėl slapčia prisėlino, kad pamasažuotų galvą specialiu galvos masažuokliu.
Viskas baigėsi tuo, kad mamai teko skubiai važiuoti į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, nes netyčia masažuokliu vaikas pataikė į ausį ir pradūrė būgnelį.
Apie tai, kas nutinka pažeidus ausies būgnelį, kalbėjomės su Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoju otorinolaringologu Tomu Jakštu.
– Kas išties nutinka, pažeidus ausies būgnelį? Ar tiesa, kad nuo tokios traumos galima ir apkursti?
– Klausos sistemą sudaro 2 dalys. Viena jų – garsą perduodanti sistema, kurią sudaro išorinė ausis (ausies kaušelis, landa), būgnelis, kuris atskiria išorinę ausį nuo vidurinės ir vidurinės ausies klausomieji kauliukai (plaktukas, priekalas ir kilpa). Kita yra neurosensorinė dalis, kurią sudaro vidinės ausies sraigė, verčianti mechaninius oro virpesius elektriniais impulsais, nuo kurios į galvos smegenų klausomuosius centrus keliauja nervinius impulsus perduodantis klausos nervas.
Pažeidus vieną iš garsą perduodančios sistemos dalių pacientai neapkursta, tačiau gali girdėti prasčiau.
Ausies būgnelio traumą patyrę pacientai kartais net nejaučia klausos pablogėjimo, ypač esant nedideliems pažeidimams, tačiau dažniausiai vis dėl to klausa susilpnėja.
Jūsų nupasakotos traumos mechanizmas taip pat gali pažeisti ir klausos kauliukų grandinę – nutraukti tarpusavio ryšius tarp klausos kauliukų. Tačiau ir tokiu atveju klausa visiškai nedings.
– Ar ausies būgnelio pažeidimai – dažna trauma? Kaip ji paprastai ištinka?
– Ausies būgnelio pažeidimas yra gana dažnas. Dažniausiai tai ištinka veikiant mechaninėms jėgoms, tokioms, kai pacientai nusprendžia ausis pasikrapštyti įvairiausiomis priemonėmis, taip pat gavus smūgį į ausį, ypač delnu, kai sukeliamas didelis ir staigus slėgio pasikeitimas klausomojoje landoje.
Būgnelio pažeidimai galimi ir dėl triukšmo, staigiai ir stipriai keičiantis slėgiui (kylant lėktuvu, nardant), ypač esant klausomojo vamzdžio, kuris suvienodina slėgį vidurinėje ausyje ir išorėje, disfunkcijai.
– Girdėjau, kad gydytojai griežtai nerekomenduoja valyti sieros ausų krapštukais. Kodėl? Ar jie irgi pavojingi, nes gali pažeisti ausies būgnelį?
– Visų pirma tai, apie ką jūs kalbate, nėra ausų krapštukai. Tai yra makiažiniai tamponėliai, skirti makiažui valyti.
Taip, mes nerekomenduojame naudoti jų ausims valyti dėl kelių priežasčių. Pirma – jais mechaniškai galima pažeisti išorinę ausies landą, būgnelį – tai pasitaiko retai, bet pasitaiko. Taip pat to nerekomenduojame dėl sieros sutrombavimo.
Nereikėtų šiais tamponėliais valyti ausų sieros ir dėl kitų priežasčių. Pavyzdžiui, mums tikrai visiems ne kartą yra tekę iš ausies landos traukti ten įstrigusius nuo pagaliuko atsiskyrusius vatos tamponėlius (gabaliukus). Taip pat dėl dažno ausies krapštymo gali būti pažeista (pažeidžiama) landos oda ir vystytis išorinės ausies landos uždegimas, kuris sukelia daug diskomforto, yra skausmingas ir reikalauja gydymo.
– Kaip tuomet reikėtų valyti ausis? Teko skaityti apie patarimą praplauti švirkštyne, prisėmus į ją vandens ir vandenilio peroksido mišinio.
– Natūraliai siera turėtų pasišalinti iš ausies landos pati – arba skystu pavidalu ištekėti link išorės, tada maudantis mes ją išplauname nuo išorinės landos dalies, arba sudžiūti ir iškristi gabaliukais.
Patiems naudojant įvairias priemones ausų plautis nerekomenduojama pirmiausia dėl to, kad, kaip minėjau, siera turėtų pasišalinti savaime. Antra – atsiradęs ausies užgulimas nebūtinai gali būti dėl sieros kamščių, kuriuos žmonės mano sugebėsiantys pašalinti patys.
Jeigu užgulė ausis, pagrindinė rekomendacija yra kreiptis į šeimos gydytoją, kuris turėtų įvertinti ausų landas, o esant sieros kamščiams juos pašalinti. Nesant sieros kamščių ar negalint jų pašalinti pacientai turėtų būti siunčiami į ausų, nosies ir gerklės ligų gydytojo konsultaciją poliklinikoje.
– O kaip reikėtų valyti vaikų ausytes?
– Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ką mes laikome vaikais. Jei kalbame apie mažus ikimokyklinio amžiaus vaikus, tokių siera dažniausiai būna skysta. Ji pasišalina iki išorinės klausomosios landos išorinės dalies ir tiesiog turi būti nuvaloma tamponėliais.
Yra tam tikri specialūs tamponėliai kūdikiams. Jei kas yra su tuo susidūręs, žino, kad jie yra kur kas didesni nei tie, kuriuos naudoja suaugusieji. Taip yra todėl, kad nebūtų valoma landa, o tik nuvaloma išorinė landos dalis.
Vaikų ir suaugusiųjų ausų valymas iš esmės niekuo nesiskiria: maudantis ir prausiantis siera nuplaunama. Jei padidėja sieros produkcija, vaikams tai gali būti dažniau išoriškai pastebima, tačiau geriausia ją nusivalyti tiek, kiek matome. Nereikėtų nieko kišti į landą ir stengtis išvalyti visos sieros. Siera yra natūralus mūsų organizmo sekretas, kuris skirtas landai nuo išorės veiksnių apsaugoti.
– Ar tiesa, kad klausai gali pakenkti ir ausinės?
– Yra atlikta ne viena studija šiuo klausimu. Nustatyta, kad garsus ir ilgas muzikos klausimasis ausinėmis sukelia daugiau klausos sutrikimų, dažniausiai ne ūminį klausos sutrikimą, bet lėtinį, dėl kurio klausa blogėja bėgant laikui.
Žinoma, gali pasitaikyti ir ūminių klausos sutrikimų dėl itin garsaus muzikos klausymosi tiek ausinėmis, tiek esant itin garsioje aplinkoje, pavyzdžiui, koncerte būnant greta kolonėlių, šaudant ginklais be ausų apsaugos ir pan. Tokiu atveju tai laikoma akustine trauma ir staiga pablogėjusi klausa dažniausiai pagerėja arba atsikuria iki buvusio lygio per tam tikrą laiką, tačiau klausa gali likti pažeista ir negrįžtamai.
– Taigi jeigu garsus ir ilgas muzikos klausymasis ausinėmis gali pakenkti klausai, kokias reikėtų pasirinkti – įkišamais į ausis kištukais ar dideles, apgaubiančias visą ausį?
– Dėl ausinių tipo, be jokios abejonės, galima ginčytis, tačiau studijose kalbama apie tai, kad įausinės ausinės dėl buvimo itin arti būgnelio ir landos slėgio keitimo (mechaniškai įsispaudžiant į landą sukeliamas slėgis) – tai sustiprina garsą – yra pavojingesnės.
Kol kas dėl ausinių padarytos žalos daug besikreipiančių pacientų nėra. Ir nors pacientų su pablogėjusia klausa yra įvairaus amžiaus, tačiau dažniausiai tai senyvo amžiaus žmonės, kuriems klausa silpsta su amžiumi, o jauniems asmenims dėl kitų priežasčių (ne ausinių naudojimo).
Ūminių traumų dėl ausinių naudojimo praktikoje veikiausiai nepasitaiko ar pasitaiko pavieniai atvejai ir itin retai, tačiau dažniau pasitaiko pacientų, kurie šaudo ginklais be ausų apsaugos, ar atvykstančių po koncertų, kai užgula ausis ir jie pradeda girdėti cypimą.
