J.Cookas pastebėjo, kad vietos gyventojai iš šių lapų verda gaivinančią arbatą aitroku aromatu, dėl to ir pavadino medį arbatmedžiu.
Pasak legendos, arbatmedžiu buvo paverstas išminčius, pragyvenęs žemėje daugiau kaip 300 metų ir pažinęs viską, ką tik buvę įmanoma pažinti. Ilgas gyvenimas jį nuvargino, tačiau jis nenorėjęs palikti žemės. Jis norėjęs amžinai pasišvęsti meditacijai ir perduoti kitiems žmonėms gebėjimą gilintis į save. Dievai išklausė ir pavertė išminčių arbatmedžiu.
Botaniškai šis augalas vadinamas Melaleuca alternifolia – tai mirtinių šeimos medis arba kartais – krūmas. Plona žieve padengtas medžio kamienas išauga iki 7 metrų. Arbatmedis yra vienas vertingiausių aromatinių medžių. Iš jo lapų distiliavimo būdu gaunamas eterinis aliejus. Šiame aliejuje 40-50 proc. sudaro monoterpenai, iki 40 proc. – diterpenai ir 3-15 proc. cineolis.
Nuo neatmenamų laikų buvo naudojamasi gydomosiomis arbatmedžio savybėmis.
Arbatmedžio aliejus laikomas vienu stipriausių ir efektyviausių antiseptikų ir antivirusinių priemonių. Jo priešuždegiminis veikimas 8 kartus stipresnis už karbolio rūgšties.
Arbatmedžio aliejus padeda nuo peršalimo, gripo, lūpų pūslelinės ir kitų infekcinių ligų. Jis stiprina imunitetą, gerina virškinimą, slopina bet kokių auglių augimą, normalizuoja limfmazgius.
Štai keli arbatmedžio vartojimo būdai, apie kuriuos jūs nežinojote.
Intymioms problemoms
Arbatmedžio aliejumi gydomas cistitas ir pienligė, jis naikina makšties gleivinės patogeninę florą. Tik atminkite, kad arbatmedžio aliejus labai stiprus ir jo gryno ant gleivinių tepti šiukštu negalima! Lašinkite jo į šiltą vonią (apie 20 lašų) ir išsimaudykite. Beje, tokios vonios padeda ir dėl odos senėjimo problemų.
Nuo bėrimų ir spuogų
10 lašų aliejaus ištirpdykite pusėje stiklinės vandens ir ryte bei vakare po 10 minučių trinkite nuvalytą odą. Jei kenčiate nuo spuogų, galite arbatmedžio aliejaus įpilti į valomuosius losjonus ar „rožių vandenį“ – 1-2 aliejaus lašus 1 desertiniam šaukštui.
Tokius mišinius galima naudoti ir tiesiog riebios, porėtos odos valymui. Tik saugokite, kad nepatektų į akis!
Odai
Išoriškai arbatmedžio aliejus vartojamas esant egzemai, karpoms, nuo sumušimų, žaizdų, vabzdžių įkandimų.
Juo galite, kaip pirmąja pagalba, pasinaudoti ir tepti atsiradusį grybelį. Kad nenudegintumėte odos, geriau vartoti kosmetinį arbatmedžio aliejų, kurį sudaro 50 proc. arbatmedžio ir 50 proc. sojų aliejaus. Vartojant gryną, didesnius odos plotus tepkite tik atskiedę vandeniu. Arbatmedžio aliejus puikiai dera su kitais aliejais – ypač gvazdikėlių, pušų, pelargonijų, mairūno, muskato, levandų aliejais.
Kai slenka plaukai
Kosmetinį (t.y. 50 proc.) arbatmedžio aliejų galima įtrinti į plaukų šaknis. Eterinį aliejų reikia atskiesti – 1-2 lašus ištirpdyti arbatiniame šaukštelyje ricinos ar varnalėšų aliejaus. Gerai įtrinti į galvos odą ir palikti valandai. Tada išplauti galvą šampūnu ir išskalauti šiltu vandeniu, pridėjus 2-3 lašus eterinio arbatmedžio aliejaus 1 litrui šilto vandens.
Nuo pleiskanų
Sumaišyti 2 lašus arbatmedžio aliejaus su 1 valgomuoju šaukštu augalinio aliejaus, įtrinti į galvos odą ir lengvai pamasažuoti sukamaisiais judesiais. Išplauti šiltu vandeniu.
Nuo prakaitavimo ir nemalonaus kvapo
Sumaišyti 2 lašus eterinio arbatmedžio aliejaus su 2 lašais eterinio rozmarino ir 2 lašais šalavijo aliejaus, atskiesti vandeniu ir patrinti „nekvepiančias“ vietas.
Nuo pūslelinės
Jei jaučiate, kad iškils herpis, o po ranka neturite vaistų, pirmoji pagalba gali būti arbatmedžių aliejus. Patepkite perštinčią vietą.
