Kaip pažymi Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikos LOR gydytojai Donata Šukytė-Raubė ir medicinos mokslų daktaras Darius Rauba, šaltuoju periodu gerokai padaugėja į juos besikreipiančių sinusito kamuojamų žmonių. Gydytoja D.Šukytė-Raubė paaiškino, kad šaltuoju laiku sinusitas paūmėja dėl sulėtėjusio mukociliarinio klirenso – pagrindinio natūralaus apsaugos nuo virusų prienosinių ančių ir nosies gleivinės barjero. Taip susidaro geros sąlygos virusui ilgiau užsibūti nosyje ir patekti į organizmą.
Virusui patekus į organizmą fangocitų – smulkiųjų ląstelių, kurios turėtų būti kaip antrinis apsauginis mechanizmas ir virusą pagauti, suvalgyti ir suvirškinti – aktyvumas irgi būna sumažėjęs.Tai reiškia, kad šaltuoju metu ne tik greičiau plinta virusai, nes daug žmonių susiburia patalpose ir gali juos vieni kitiems perduoti, bet ir susilpnėja apsauginės organizmo funkcijos“, – sakė gydytoja.
Daktaras D.Rauba pažymi, kad žiemą dažnesnį sinusitą lemia ir tai, kad per šildymo sezoną patalpų, ypač biurų, oras labai išsausėja. „Dėl sauso patalpų oro nosies gleivinė paburksta, išdžiūsta, sutrūkinėja. Todėl virusas daug lengviau patenka į ląstelių vidų ir sukelia uždegimą“, – paaiškino medikas.
Žinoma, sinusitą gali sukelti ne vien peršalimo ligos, alergija ar dažna sloga. Jis gali atsirasti ir dėl nosies pertvaros iškrypimo ar nosyje augančių polipų. Polinkis sirgti sinusitu gali būti ir genetiškai paveldėtas. Gydytoja D.Šukytė-Raubė tarp galimų priežasčių paminėjo ir rūkymą, netgi aplinkos užterštumą. Neretai žmonės sinusitą painioja ir su užsitęsusia sloga.
„Dažnai žmonės sako „man tikriausiai sinusitas“ ir turi galvoje, kad sloga nepraeina 2–3 savaites, jie neprakvėpuoja, atsiranda kažkokių išskyrų.Tačiau pradėjus aiškintis ir apžiūrėjus nosį paaiškėja, kad tai – visiškai ne sinusitas, o tiesiog užsitęsusi sloga. Ji gali irgi pasireikšti į sinusitą panašiais simptomais“, – teigė medicinos mokslų daktaras D.Rauba.
Lėtinį sinusitą apibrėžia tam tikri simptomai, trunkantys ilgiau negu dvylika savaičių.
„Pagrindiniai sinusito simptomai yra pasunkėjęs kvėpavimas pro nosį, spalvotos tirštos nosies išskyros, tempimo, skausmo pojūtis aplink akis, veido srityje, kaktos ar prienosinių ančių srityje. Gali būti ir retesni simptomai: nuovargis, irzlumas, dirglumas, užsitęsęs kosulys, kuris ypač pasunkėja naktį. Bet tai labiau būdinga vaikams. Sinusitui paprastai būdingi daugiau nei du išvardytieji simptomai, taip pat gydytojui apžiūrint pacientą randama pokyčių nosies gleivinėje“, – paaiškino gydytoja D.Šukytė-Raubė.
Sinusitas gali būti ūminis arba lėtinis. Abiejų simptomai panašūs, tik lėtinis trunka ilgiau, jam nebūdingas karščiavimas.
Ar pacientui sinusitas, gydytojai nustato išklausinėję pacientą ir atlikę endoskopinį tyrimą, esant reikalui – ir prienosinių ančių kompiuterinę rentgeno tomografiją. Kartais LOR gydytojas gali paskirti ir alergijos tyrimus, nes alergija gali pasunkinti lėtinį sinusitą. Jeigu nosis užgulusi ilgiau nei 10 dienų, o medikamentinis gydymas nepadeda arba dažnai (keletą kartų per metus) kartojasi ūminis sinusitas, reikėtų kreiptis į LOR gydytojus. Svarbiausia – ligos neužleisti ir sužinoti tikslią priežastį, kodėl užgulusi nosis – ypač jeigu sunku prakvėpuoti viena puse. Nes tai gali būti ir nosyje tūnančio auglio simptomas.
Nustačius sinusitą pirmiausia visada taikomas medikamentinis gydymas, skiriamas kasdienis nosies praplovimas jūros vandeniu. Jeigu tai nepadeda, gali prireikti ir chirurginio gydymo. Mintis apie operaciją daugelį pacientų baugina, tačiau šiais laikais jau yra atliekamos ir pažangios chirurginės intervencijos, dėl kurių labai sumažėja komplikacijų tikimybė ir palengvėja pooperacinis pacientų sveikimas.
Tokia yra minimaliai invazinė endoskopinė prienosinių ančių operacija. Lietuvoje vienintelė privati gydymo įstaiga, kurioje tokia operacija atliekama, yra Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika. Gydytojai Raubos paaiškino, kad endoskopas, kuriuo Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikoje atliekama operacija, padeda labai gerai matyti ir pasiekti kelissyk išdidintą pažeidimo vietą, aplinkinius audinius.
„Naujos kartos endoskopas leidžia gydytojui tiksliai pasiekti pažeistą vietą ir labai gerai ją matyti. Tai padeda pašalinti tik pakitusius audinius, išsaugant sveikus, dėl ko stipriai sumažėja komplikacijų tikimybė. Atliekant endoskopinę operaciją gleivinės ir nosies audiniai lieka beveik nepažeisti, dėl to pacientas labai greitai tampa darbingas ir grįžta į kasdienį darbą“, – pasakojo daktaras D.Rauba.
Siekiant chirurgui dar labiau palengvinti operaciją Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika įsigijo ir vadinamąją šeiverio (skutiklio) sistemą.Tai – motorizuota sistema, kuria patologiniai nosies ertmės dariniai susiurbiami į specialų vamzdelį, susmulkinami ir pašalinami.
Šeiveris suteikia dar didesnį tikslumą ir leidžia pašalinti tik pakitusius audinius, išsaugant sveikus ir dar labiau sutrumpinti endoskopinės operacijos trukmę.
„Aišku, jei operaciją atliks mažiau patyręs žmogus, jis šeiveriu gali pažeisti ir svarbias anatomines nosies ar šalia esančias struktūras. Tačiau patyrusio chirurgo rankose šeiveris tampa labai svarbiu instrumentu“, – neabejojo gydytoja D.Šukytė-Raubė.
Endoskopu operacijos atliekamos greičiau, tiksliau, nei taikant tradicinį chirurginį metodą, o gijimo laikas gerokai sutrumpėja. Jeigu apsunkinto kvėpavimo nosimi priežastis – ne polipozė, kai reikia šalinti polipus, bet, pavyzdžiui, lokalus vieno sinuso uždegimas, operacija atliekama vos per 15–20 minučių.
Po nedidelės invazijos sinusų endoskopinės operacijos pacientas paprastai jau kitą dieną gali vykti namo ir iškart grįžti į darbą. Jei operacija sudėtingesnė ir didesnės apimties, pacientui gali tekti likti gydymo įstaigoje ir kelias dienas, kartais ir savaitę.
Pasak gydytojos D.Šukytės-Raubės, net ir atlikus didesnės apimties operaciją endoskopu, pavyzdžiui, pro nosį pašalinus auglį, pacientai ypatingu skausmu nesiskundžia.
Gydytojas D.Rauba pastebėjo, kad skausmingesnis pooperacinis laikotarpis gali prasidėti antrąją savaitę, jeigu pacientas gerai nepraplauna nosies jūros vandeniu ir ertmėje susidaro šašų. Todėl paprastai praėjus 10–14 dienų po operacijos pacientai kviečiami į papildomą apžiūrą, kad gydytojas pašalintų šašus, susikaupusias sankaupas ir kad neatsirastų sąaugų.
Tačiau gydytoja D.Šukytė-Raubė priminė, kad lėtinio sinusito, ypač lydimo nosies polipozės, vien chirurginis gydymas gali neišgydyti.
„Net ir po operacijos pacientas paprastai turi toliau lankytis pas LOR gydytoją, nes lėtinis sinusitas linkęs kartotis. Gydymo tikslas yra kontroliuoti lėtinę ligą, kad pacientas nebejaustų jos simptomų: sumažinti gleivinės uždegimą, užburkimą, pagerinti kvėpavimą pro nosį ir uoslę, suretinti ligos paūmėjimų dažnį. Vaistai ar operacijos padeda atverti prienosinius ančius, kad jie ventiliuotųsi, išsivalytų juose susikaupusios gleivės ar kad purškiami vaistai lengviau patektų į nosį ir užtikrintų sinusų drenažą“, – paaiškino medikė.
Operacija nepagydo ir alerginės kilmės sinusito, tik gali jį palengvinti, sumažinti audinių pabrinkimą. Tačiau jeigu nosies užgulimą lėmė kraujagyslių išsiplėtimas, gali užtekti tik chirurginės intervencijos, kad nemaloni liga praeitų.
