Retoms priskiriamos tokios ligos, kuriomis serga ne daugiau kaip 5 iš 10 tūkst. žmonių. 80 proc. retų ligų yra genetinės kilmės, likusias sukelia bakterijos, virusai, alergijos, aplinkos veiksniai ir kt.
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) yra vienintelė Lietuvoje, kuri gali atlikti retų infekcinių ligų laboratorinius tyrimus, tad jos darbuotojai vieni pirmųjų sužino apie tokius virusus kaip Zika ar Ebola.
NVSPL specialistai sako, kad Lietuvoje yra tiriamos:
įvežtinės virusinės infekcijos: virusinės hemoraginės karštligės (Ebola, Marburgo, Dengė, Geltonoji, Krymo Kongo, hemoraginė karštligė su inkstų sindromu), Vakarų Nilo karštligė, Čikungunija, Zika virusinė infekcija;
bakterinės ligos: bruceliozė, tuliaremija, maras, juodligė, leptospirozė, legioneliozė, botulizmas ir kt.;
vakcinomis valdomos infekcijos: stabligė, difterija, tymai, raudonukė, poliomielitas ir kt.; parazitinės ligos: echinokokozė, leišmaniozė, toksokarozė, tungiazė, trichineliozė, anisakiazė, maliarija ir kt.
Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje 2018 m. užregistruoti 5 tuliaremijos, 1 botulizmo, 3 leptospirozės avejai.
Atvejai Lietuvoje
Tuliaremijos sukėlėjas parazituoja laukinių (kiškiai, voverės, ondatros, bebrai, elniai, žiurkės) ir naminių (šunys, katės, avys) gyvūnų organizmuose. Sergantys ir nugaišę gyvūnai užkrečia išorinę aplinką – dirvožemį, vandenį, pašarus ir kt. Bakterijas platina erkės ir uodai. Taip susiformuoja gamtiniai tuliaremijos židiniai.
Ligos sukėlėjas į žmogaus organizmą gali patekti per odą ar gleivines, tiesioginio sąlyčio su užsikrėtusiais gyvūnais metu, lupant sergančio gyvulio kailį, tvarkant skerdieną, surenkant nugaišusius graužikus, besimaudant infekuotame vandenyje ir kt.
Taip pat užsikrečiama suvalgius užkrėstų maisto produktų, įkvėpus infekuotų dulkių ar vandens aerozolių, užkrėstų graužikų išskyromis. Dažnai užsikrečiama įgėlus nariuotakojams (pvz. erkėms, uodams).
Botulizmas – reta ir sunki liga, kuriai būdingas raumenų paralyžius. Jos bakterijos plačiai paplitusios gamtoje ir aptinkamos dirvožemyje, vandens nuosėdose, gyvūnų žarnyne, todėl jomis užsiteršti gali įvairūs maisto produktai.
Bakterijų sporos patekusios į palankią terpę bedeguonėje aplinkoje, besidaugindamos pradeda gaminti botulino toksinus. Suvalgius tokio maisto, toksinas patekęs į žmogaus organizmą, sukelia pykinimą ir viduriavimą. Sutrinka regėjimas, kalba, rijimas.
Ligai progresuojant, atsiranda sprando, rankų, vėliau kvėpavimo ir viso kūno raumenų silpnumas. Išsivysčius kvėpavimo raumenų paralyžiui, gali sutrikti kvėpavimas. Nesuteikus pagalbos, ligonis gali mirti.
Leptospiroze serga žmonės ir gyvūnai (raguočiai, kiaulės, šunys, graužikai ir kt.). Žmonės dažniausiai užsikrečia besimaudydami, gerdami ar buities reikmėms naudodami atvirų vandens telkinių vandenį, užterštą bakterijas nešiojančių graužikų ar naminių gyvulių šlapimu.
Rečiau užsikrečiama šienaujant drėgnose pievose, medžiojant, žvejojant. Dažnai žmogus užsikrečia prižiūrėdamas naminius gyvulius, juos skersdamas, apdorodamas skerdieną. Dažniau serga gyvulininkystės fermų, mėsos kombinatų ir veterinarijos darbuotojai.
Kai reta liga tampa ne tokia reta
Kai kurias retas užkrečiamas ligas galima suvaldyti skiepais ir jų paplitimas gali būti visiškai išnaikintas. Tymai priskiriami vakcinomis valdomų infekcijų kategorijai. Tačiau šiuo metu, dėl nepakankamų vakcinacijos apimčių, Lietuvoje pastebimas tymų protrūkis.
Tymai – tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų.
Tymais vis dar labai daug sergama šalyse, kur skiepijimų apimtys nepakankamos.
Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Iš infekuoto asmens tymų virusas išsiskiria per kvėpavimo takus, pradedant pirmomis ligos dienomis, iš viso 4–7 dienas. Pagrindinis perdavimo būdas – oro lašelinis.
Tymams imlūs yra ir vaikai, ir suaugusieji. Iki 90–95% imlių, imuniteto neturinčių asmenų, kontaktavusių su sergančiuoju tymais, suserga.
Tymų inkubacinis periodas trunka nuo 7–9 iki 17, kartais – iki 21 dienos. Liga prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių junginių uždegimu. Po 1–2 dienų nuo ligos pradžios išberia, pirmiausia – galvos srityje, vėliau bėrimas „leidžiasi“ žemyn, apima liemenį, galūnes. Bėrimui nykstant, jo vietoje dar kurį laiką išlieka rusva pigmentacija.
Sergant tymais, dažnai dar prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, gerklų pakenkimas (krupas), rečiau – smegenų uždegimas (encefalitas). Dažniausios tymų komplikacijos – pneumonijos, laringitai, otitai.
