Šalyje kasmet atliekama daugiau nei 120 tūkstančių magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimų. Nustatyta, kad optimalus MRT aparatų galingumas turėtų būti 1,5 teslos (T).
Tačiau siekdamos sutaupyti gydymo įstaigos vis dar naudoja silpnesnę nei 1 T galingumo įrangą.
Po operacijos – nerimas
Vytautui prieš kiek laiko dubens srityje atlikta onkologinio naviko operacija. Medikai pašalino storosios žarnos auglį. Praėjus kuriam laikui po operacijos vyrui buvo paskirtas magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas, kad specialistai galėtų įsitikinti, ar liga neatsinaujino. Bet Vytautui teko nusivilti. Medikai pranešė, kad tyrimą teks kartoti.
„Gydytojas sakė, kad kažko nematyti. Liepė kartoti tyrimą kitoje gydymo įstaigoje. Labai nemalonu ir kyla daugiau nerimo dėl sveikatos. Be to, tai nėra įprastas tyrimas, vis tiek tai kažkiek kenkia organizmui“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo vyriškis.
Anot asociacijos Onkologija.lt prezidentės Zitos Zamžickienės, onkologiniai pacientai būna jautresni, todėl pakartotinius tyrimus vertina itin neigiamai: „Mes visi norime gauti gerą tyrimą iš pirmo karto. Jei nepavyksta, kyla nerimo ir interpretacijų.“
Kartojimo priežastys
Nors tiesioginio neigiamo pakartotinio MRT tyrimo poveikio sveikatai nėra, be pacientui sukeliamo streso, yra dar vienas niuansas. Brangus tyrimas gydytojo paskyrimu finansuojamas PSDF lėšomis, vadinasi, procedūrų kartojimas papildomai kainuoja valstybei.
„Kartoti šį tyrimą tenka dėl paciento parengimo niuansų, judesių ar svetimkūnių – implantų artefaktų, negalėjimo ramiai gulėti tyrimo metu. Retai pasitaiko ir technologinių klaidų – netinkamai parinktas protokolas, sekos, neapimti visi pakitimai“, – vardijo Lietuvos onkologų draugijos ESNR („European Society of Neuroradiology“) narė daktarė Jurgita Ušinskienė.
Šios medikės teigimu, įtakos tyrimo kokybei turi ir įrangos galingumas: „Klinikinėje praktikoje įprasta naudoti 1,5 T MRT galingumo aparatūrą ir ją atnaujinti kas 10 metų.
Mažesnio galingumo aparatai turi mažesnę skiriamąją galią, tyrimai užtrunka ilgiau, todėl galima nepastebėti smulkių detalių, o dėl ilgo skenavimo laiko pasitaiko ir daugiau judesių artefaktų.“
Sudėtingais diagnostiniais atvejais, ypač galvos, pilvo, mažojo dubens ligoms nustatyti, mažo galingumo aparatais atliktas tyrimas gali būti nepakankamai tikslus, padidėja diagnostinių klaidų tikimybė. Tokia aparatūra neįmanoma gauti visos būtinos informacijos, padidėja tikimybė praleisti svarbią patologiją.
Penktadalis – per silpni?
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (VASPVT) kasmet atlieka brangių sveikatos priežiūros technologijų naudojimo šalies sveikatos priežiūros įstaigose analizes ir pateikia rekomendacijas.
2017 metais Lietuvos gydymo įstaigose buvo 37 magnetinio rezonanso tomografai, iš jų 20 – viešosiose ir 17 – privačiose.
Pagal magnetinio lauko stiprumą MRT paprastai skirstomi į silpno (0,1–0,5 T), vidutinio (1,0–1,5 T) ir stipraus (3,0 T ir daugiau) lauko sistemas. 73 proc. Lietuvoje turimų MRT užpernai buvo vidutinio, 22 proc. – silpno ir tik 5 proc. – stipraus magnetinio lauko.
„Tendencijos gerėja, šiais metais Lietuvos gydymo įstaigos senus aparatus pagaliau ėmė keisti naujais, nelaiko dūlančios ir senstančios įrangos“, – sakė VASPVT vadovė Nora Ribokienė.
Radiologijos specialistai įsitikinę, kad silpnesni nei 1 T MRT aparatai pasižymi kur kas mažesne skiriamąja geba, todėl kompensuoti jais atliekamas procedūras nėra tikslinga.
Tokio kompensavimo jau atsisakyta Latvijoje.
VASPVT duomenimis, 2017-aisiais vidutinis MRT aparato eksploatacinis amžius Lietuvoje – 5,2 metų, tačiau kai kuriose apskrityse jis siekia net 10,7 metų.
Eksploatacinio amžiaus vidurkis tiesiogiai priklauso nuo nurašytų ir naujai įsigytų prietaisų kaitos bei santykio.
