Moksliškai įrodyta, kad stresą patiriantys žmonės dažniau kenčia nuo tuštinimosi sutrikimų – vidurių užkietėjimo ar viduriavimo.
Kaip viskas vyksta organizme?
Virškinimo procesas valdomas per vadinamąją „smegenų–žarnų“ ašį. Užsitęsęs stresas iš pradžių įkyriai dirgina smegenų žievę, ilgainiui išbalansuoja ne tik psichiką, bet ir vegetacinę nervų sistemą, organizmo hormonų pusiausvyrą.
Simpatinė nervų sistema, kuri atsakinga už organizmo resursų sutelkimą, parengia jį gynybai pagal principą „bėk arba pulk“. Tuo metu išsiplečia kvėpavimo takai, padažnėja pulsas, pakyla kraujospūdis, išsiplečia vyzdžiai, įsitempia raumenys, sustoja virškinimas.
Nebesigamina seilės, išdžiūsta burna. Sustojus visam virškinimo procesui nebesituštinama arba staiga pasituštinama – išmetamas „balastas“.
Kai patiriate nuolatinį stresą, organizmas nuolat sutelktas gynybai. Tai reiškia, kad dominuoja simpatinė nervų sistema ir ji sustabdo virškinimą, taip pat ir normalų tuštinimosi refleksą.
Parasimpatinė nervų sistema veikia atvirkščiai – ramiomis sąlygomis atsipalaiduojama, prasideda virškinimas, normali žarnų peristaltika, tuštinimosi refleksas, sulėtėja širdies veikla, sumažėja kraujospūdis, susiaurėja vyzdžiai.
Taigi, tai puikus įrodymas, kad praradus gyvenime pusiausvyrą kurioje nors vienoje srityje, ilgainiui išsibalansuoja ir kiti procesai.
Ką daryti?
Labai svarbu išsiaiškinti, kodėl atsirado vidurių užkietėjimas. Pirmiausia reikia nustatyti, ar vidurių užkietėjimas yra pirminis, ar tai kokios nors kitos ligos simptomas. Todėl vidurių užkietėjimo gydymas turėtų prasidėti nuo tikslios diagnostikos. Jei nustatoma vidurių užkietėjimą sukėlusi priežastis, ji ir turi būti šalinama.
Virškinimo sistemos veiklai įtakos turi suvalgytas maisto kiekis ir sudedamosios dalys, pagaminimo būdas. Taip pat valgymo greitis: greitai valgydami tinkamai nesukramtote maisto, jis sunkiau virškinamas, priryjate oro, dėl ko gali pūsti pilvą.
Dar svarbus valgymų skaičius ir išgertų skysčių kiekis ir pobūdis. Kaip jau supratote – ir nervų sistemos bei psichologinė būklė.
Reikia neatmesti tokių faktorių kaip tuštinimosi įpročiai, raumenų būklė, fizinė veikla, įvairios ligos, vartojami vaistai, žalingi įpročiai, priklausomybės ir t.t.
Diagnozavus funkcinį vidurių užkietėjimą, gydymas parenkamas kiekvienam žmogui individualiai. Kiekvienu atveju vidurių užkietėjimo gydymas reikalauja nuoseklaus paciento sveikatos būklės ir gyvenimo būdo detalių išsiaiškinimo. Pirmiausia koreguojama paciento mityba, dienotvarkė, keičiamas netinkamas gyvenimo būdas.
Patartina reguliariai valgyti visavertį maistą 3–4 kartus per dieną, naudoti pakankamai augalinių skaidulų, per dieną išgerti 1,5–2,5 litro skysčių. Labai svarbu nestabdyti natūralaus tuštinimosi reflekso, mankštintis stiprinant pilvo sienos ir dubens raumenis, nesėdėti be pertraukos kelias valandas iš eilės.
Patiriant ilgalaikį stresą svarbu rasti individualių atsipalaidavimo būdų, nesidrovėti kreiptis psichologinės, gal kartais ir psichologo pagalbos.
Yra tik kelios grupės medikamentų, kuriuos, diagnozavus funkcinį vidurių užkietėjimą, galima vartoti savarankiškai, pagal poreikį. Tai – skaidulinių medžiagų, kai kurių druskų preparatai, nesirezorbuojantys angliavandeniai. Su gydytoju ar vaistininku galima pasitarti ir dėl probiotikų vartojimo. Mat juose gausu gerųjų bakterijų, o jos užima svarbią vietą virškinimo procese. Gerosios bakterijos netiesiogiai pagerina peristaltiką, todėl jų stoka gali lemti ir vangų žarnyno darbą. Kai kurie moksliniai tyrimai rodo, kad lėtinis stresas gali turėti įtakos gerųjų žarnyno bakterijų populiacijos mažėjimui, todėl pagalba „iš šalies“ iš tiesų gali būti vertinga.
