Leidykla „Briedis“ pristato serijos „Sveikatos enciklopedija“ naujieną – vokiečių urologo Volkerio Wittkampo knygą „Žemiau juosmens viskas gerai?“. Joje autorius atsako net į tokius klausimus, kurių neišdrįstumėte užduoti.
Autorius vyrams primena, kaip svarbu rūpintis savo sveikata, ir išsklaido su šia medicinos sritimi susijusias baimes.
Kam iš tiesų reikalinga prostata ir ką daryti susidūrus su prostatos ligomis? Kaip išvengti priešlaikinės ejakuliacijos ir įveikti erekcijos sutrikimus? Kaip pažinti lytiniu keliu plintančių ligų simptomus? V. Wittkampas šioje knygoje dalijasi šmaikščiomis istorijomis iš savo profesinės patirties ir skaitytojams (bei skaitytojoms!) nesudėtingai pasakoja apie vyrų fiziologinius procesus – kaip funkcionuoja varpa, prostata, šlapimo pūslė ir jos sistema. Jis pataria, ką reikėtų daryti, jei kažkas ten, „apačioje“, vyksta ne taip, kaip turėtų.
Pateikiame knygos ištrauką:
Kreivas daiktas
Kiek anksčiau labai išsamiai aptarėme varpos išvaizdą. Žvilgtelkite žemyn ir, jei varpa kaip tik sustandėjusi, daugelis vyrų pastebės, kad jų vyriškumo simbolis nėra visiškai tiesus. Vieno jis bus pasviręs į dešinę, kito – kiek išsilenkęs į viršų arba lengvai svirstelėjęs į kairę. Tik jokiu būdu nesijaudinkite! Jūsų varpa daugeliu atvejų – tikrai ne šluotos kotas, ji su temperamentu, greičiau panaši į šaką, jūros išmestą į krantą. Tol, kol vyrui erekcija neskausminga, o lytinis aktas su partnere ar partneriu sklandus, juk daug mieliau rankoje laikyti menišką šaką nei šluotkotį – moteriai taip pat. Tačiau gali būti, kad, ypač su amžiumi, varpa links vis labiau. Tada paprastai tai jau nebenormalu.
Kaip iš normalaus vyriško lytinio organo pasidaro kreivai krapinantis bokštas?
Dažnas seksas daugeliui yra labai nuostabus, taip pat medikų rekomenduojamas malonumas. Taip deginamos kalorijos, išskiriamos galybės laimės hormonų, o dažnos ejakuliacijos net turėtų apsaugoti nuo prostatos vėžio. Visgi yra keletas susirgimų, kuriuos labai dažni lytiniai santykiai gali skatinti. Vienas jų, pavyzdžiui, pirmiau aprašytas negalavimas, kai varpa išklysta iš teisingo kelio. Medikai šį reiškinį skambiai vadina induratio penis plastica (IPP). O šios penio deformacijos atsiradimas aiškinamas taip: dėl nedidelių uždegimų arba mikroskopinių pažeidimų gali atsirasti pakitimų akytkūnio dangalo jungiamajame audinyje, dažniausiai varpos viršutinėje dalyje. Mažų sužeidimų, vadinamųjų mikrotraumų, atsiranda visai nepastebimai per lytinius santykius. Kiti jungiamojo audinio pažeidimus skatinantys veiksniai, dėl kurių akytkūnio dangalas netenka elastingumo: Diabetes mellitus – cukrinis diabetas, aukštas kraujospūdis, taip pat rūkymas ir nesaikingas alkoholio vartojimas. Įvykus erekcijai, varpa ir susiriečia tos surandėjusios akytkūnio vietos link. Tarsi senas plytų kaminas, kurio vienoje pusėje yra pora sueižėjusių plytų.
Kartais dėl sumažėjusio varpos akytkūnių stabilumo gali pasitaikyti ir erekcijos sutrikimų. Dar prieš atsirandant deformacijai sustandėjusį organą gali skaudėti arba galite užčiuopti mažų sukietėjusių mazgelių ant jo. Tai – pirmieji ženklai, kad reikia apsilankyti pas urologą.
Pastebėję pirmuosius varpos deformacijos požymius, turėtumėte nufotografuoti erekcijos būsenos varpą, idealu būtų iš viršaus, o tada iš šono. Tai svarbu, norint tiksliau įvertinti negalavimo mastą ir skiriant tinkamą gydymą. Be to, parodyti urologui nuotraukas dažniausiai būna lengviau, nei pademonstruoti problemą gyvai gydytojo kabinete.
Išlinkusi varpa paprastai pirmiausia gydoma vaistais: gali būti skiriamos tabletės arba vaistas, suleidžiamas tiesiai į pažeisto varpos audinio vietą. Gydymo tikslas – sustabdyti tolesnį rietimąsi ir panaikinti skausmus. Kai vaistai nepadeda ir pacientas toliau skundžiasi skausmais, gelbsti tik operacija.
Kai atliekama paprasčiausia chirurginė intervencija, akytkūnio dangalas sutraukiamas arba priešingoje varpos pusėje, nei yra pažeistas audinys, išpjaunamas mažutis pleištas ir taip ištiesinamas išlinkimas. Kitaip tariant, priešingoje sueižėjusių plytų pusėje iš kamino tiesiog išimtume keletą plytų arba jas taip apdaužytume, kad šios irgi subyrėtų, o tada pats kaminas, nors ir smuks, bet stovės tiesiai. Po šios operacijos vyro varpa neišvengiamai sutrumpėja, ką konsultuojant būtina paminėti iš anksto dar prieš operaciją.
Kai varpos susirietimo kampas didesnis nei 45 laipsniai, tikėtinas varpos sutrumpėjimas po operacijos per didelis, todėl rekomenduojama kita procedūra, kai pažeistas audinys pakeičiamas paciento organizmo arba dirbtiniu audiniu.
Dažnai išlinkusi varpa, kaip ir daugelis kitų vyro lytinių organų negalavimų, susijusi su psichologine įtampa. Panašiais atvejais urologas gal ir nėra tokiai konsultacijai tinkamiausias specialistas, bet empatija čia svarbi, kaip ir bet kokioje kitoje medicinos srityje. Pastebėjęs, kad galbūt psichologinis veiksnys vyrauja, urologas turėtų nukreipti savo pacientą toliau konsultuotis pas šios srities specialistus. Tai, žinoma, reikalauja ypatingo jautrumo.
Prisimenu 16-metį vaikiną, norėjusį išsioperuoti savo 20 laipsnių į kairę pakrypusį penį. Kiek jis prisiminė, šis išlinkimas buvęs visada. Konsultuotis prieš operaciją kartu su tėvais atėjęs jaunuolis nesiskundė jokiais skausmais, esant erekcijai. Lytinių santykių jis dar nebuvo turėjęs, tačiau masturbuodamasis su jokiomis problemomis nesusidūręs. Galite įsivaizduoti, koks savaip nemalonus tas pokalbis turėjo būti visiems, nors aš, kaip urologas, dar jaučiausi ganėtinai patogiai.
Man vis dėlto pasisekė atkalbėti tą vaikiną nuo operacijos. Taip įvyko, žinoma, pirmiausia dėl to, kad pasižymėjau neišmatuojama empatija, taip pat prisipažinau, kad mano paties varpa lengvai išlinkusi. Ir puikiai veikianti. Gal net pasiekianti tas vieteles, kuriose kai kurie vyrai nėra buvoję. Neribotos galimybės. Mokslo darbų šia tema dar nėra, bet merginos patikino, kad lengvai išlinkęs organas turi savų pranašumų.
Tačiau turiu pripažinti, kad vaikiną nuo operacijos tikriausiai atgrasė visai ne mano empatija, o sutrumpėjusios varpos tikimybė, taip pat kitos galimos komplikacijos, pavyzdžiui, sutrikusi potencija.
Nuolatinė erekcija
Skyrelyje apie andrologiją nuodugniau paanalizuosime, kodėl sutrinka potencija, taip pat pasiaiškinsime, kodėl nuolatinė erekcija visgi nėra siekiamybė. Urologijoje tai – dar vienas kuo tikriausias nelaimingas atsitikimas. Mes, medikai, šią klinikinę būklę vadiname priapizmu. Pavadinimas kildinamas iš graikų vaisingumo dievo Priapo.
Sutrikimas diagnozuojamas, kai ir be lytinio dirgiklio erekcija išsilaiko ilgiau nei keturias valandas. Kas konkrečiai Jums sukelia lytinį potraukį, be abejo, yra tik Jūsų paties reikalas, paprastai tai labai individualu.
Nuolatinės erekcijos būsena dažniausiai yra labai skausminga ir turėtų būti kuo skubiau perduota į raminamąsias urologo rankas. Šis pirmiausia nustatys, kuris priapizmo tipas Jus kamuoja. Jų yra du. Dažniausiai pasitaikantis (95 proc.) išeminis, arba mažos tėkmės, priapizmas atsiranda dėl iš varpos akytkūnio neištekančio kraujo. Dėl to varpa labai sustandėja. Tai jos šeimininkui tikrai nemalonu, be to, gali pamėlti kaip sumušta. Esant retesniam, arteriniam, arba neišeminiam, priapizmui, į varpą priteka per daug kraujo, tačiau venomis jis dar gali ir ištekėti. Taip nutinka, kai, pavyzdžiui, susižeidus atsiranda jungtis tarp arterijos ir akytkūnio. Tada varpa papildomai aprūpinama krauju, kuris jai yra perteklinis. Skausmų šiuo atveju beveik nebūna ir, kitaip nei esant mažos tėkmės priapizmui, varpa sustandėja ne visiškai. Šiai būklei skubi medicinos pagalba nereikalinga, nes ji gali praeiti savaime. Pagelbėti gali ir vėsinamieji kompresai. Maišeliu šaldytų žirnelių apgaubta varpa gal ir atrodys juokingai, tačiau poveikis prilygs stebuklui. Jei vis dėlto jungtis tarp arterijos ir akytkūnio išlieka, vėliau ją galima sunaikinti nedidele operacija, ir problema turėtų išsispręsti.
Pavojingo išeminio priapizmo priežastys dažniausiai nežinomos, gali būti kalti vaistai, tokie kaip antidepresantai ar vaistai prostatai gydyti. Taip pat nuolatinę erekciją gali sukelti alkoholis ir narkotikai.
Beje, Priapas buvo Afroditės ir už vyną atsakingo Dioniso sūnus. Geriau priapizmo klinikinę būklę atspindinčio pavadinimo tikriausiai ir nesugalvotum. Įdomu tai, kad lytinę potenciją didinantys preparatai, pavyzdžiui, „Viagra“ ar kiti, retai kada sukelia priapizmą. Tačiau yra ir tokių, kurie gali arba turi būti suleidžiami tiesiai į akytkūnį. Nepageidaujamos nuolatinės erekcijos būsena tada dažna.
Gal kai kurie skaitytojai dabar paklaus, kuo apskritai bloga ta nuolatinė erekcija? Be patiriamų skausmų, gali atsirasti ir ilgalaikių akytkūnio pažeidimų, nes šis, smarkiai sutrikus kraujotakai, nepakankamai aprūpinamas šviežiu, deguonies prisotintu krauju. O kai audiniai nepakankamai aprūpinami krauju, tai dažniausiai blogai. Panašiai būna ir ištikus miokardo infarktui ar insultui, tokių būklių pasitaiko taip pat ir sėklidėse, bet apie tai vėliau.
Jautresnių nervų skaitytojų dabar prašyčiau trumpam palįsti po dušu arba truputį pamankštinti savo dubens dugno raumenis, nes čia aprašomas nuolatinės erekcijos gydymo būdas net man yra ne pati maloniausia urologinė procedūra. Išeminio priapizmo kamuojamiems pacientams šaldyti žirneliai vargiai padės, o intensyviau sportuoti, kad ir lipant laiptais, nors ir tikslinga, bet ir čia laikas – pinigai, o tiksliau – laikas lygu varpa, arba laikas lygu visavertė erekcija, nes prieš Jūsų akis – „stovi“ neaprūpinama deguonimi, taigi, pasmerkta pražūčiai varpa. Tikriausiai visai netoli pražūties yra ir vienas vidury nakties pirmąkart su šia nelaime Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje susidūręs jaunas urologas, bet tai Jūsų, žinoma, nenuramins. Vertinant problemą grynai praktiškai, visas reikalas pasirodys paprastas: varpoje, tiksliau – jos akytkūnyje, yra per daug kraujo, kuris negali tinkamai nutekėti. Taigi, tarsi turėtume pabandyti kitokiu būdu nei natūraliu „nuleisti“ tą kraują.
Tad gydytojas paima didelę kaniulę ir bado akytkūnį arba palei apatinį varpos kraštą, arba kiaurai per pačią varpos galvutę. Svarbu nepamiršti vietiniais anestetikais nuslopinti skausmo, turbūt aišku, kodėl. Kraujas iš varpos traukiamas tol, kol deguonies netekusius syvus pakeičia šviežias, deguonies prisotintas, sodresnės spalvos kraujas. Nutraukimas gali būti derinamas su suspaudimu. Daugelyje klinikų geriausiai pasiteisino vaikiškos kraujospūdžio matavimo manžetės, paprastai kaip ir vaikiški pleistrai, išmarginti linksmais piešinėliais. Taigi, bendras vaizdelis gali būti palyginti absurdiškas.
Taip pat naudinga į varpą kaniule suleisti adrenalino. Jei ir tada viskas veltui, reikalinga skubi chirurginė operacija, per kurią padaromas didesnis pjūvis, kad kraujas ištekėtų. Dažnai erekcija dingsta badant, todėl varpai pavyksta išnešti sveiką kailį.
Bet nuo dažniausiai ne dėl savo kaltės atsiradusių susirgimų pereikime prie tų, kurių galima išvengti, nes šie susirgimai turi kokią nors priežastį.
