Miežis – tai pūlinis uždegimas. Jis netgi skirstomas į tipus: išorinis – tai ūminis pūlinis voko krašto riebalinės liaukos ir blakstienos folikulo uždegimas. Taip pat vidinis – voko kremzlės liaukos ir jos aplinkos uždegimas bei šaltasis miežis – lėtinis voko kremzlės liaukos uždegimas.
Pastebima, kad miežis būdingesnis silpnesnį imunitetą turintiems žmonėms: po persirgtų infekcinių ligų, esant blogai mitybai, sergant kai kuriomis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu. Taip pat dažniau miežis atsiranda esant lėtiniam vokų uždegimui. Todėl, jeigu žmogaus imunitetas stiprus, miežis dažniausiai ir neišsivysto, jei imunitetas silpnesnis, miežiai gali būti dažnesni.
Dažniausi miežio sukėlėjai – stafilokokai, steptokokai ir kitos bakterijos, kurių galima rasti ir ant sveikų žmonių vokų.
Jei miežiai dažnai kartojasi, ligonį reikėtų ištirti, ar jis neserga cukriniu diabetu.
Kaip atpažinti miežį? Kartu su skausmu vienoje vietoje palei voko kraštą atsiranda pabrinkimas, paraudimas. Esant šaltam miežiui atsiranda gumbelis, kurį palietus galima pajusti, jog jis apskritas, kietas, bet neskausmingas, o oda virš jo paslanki, neparaudusi. Tik iš pradžių gali būti jaučiamas nedidelis paraudimas ir skausmas. Išoriniai miežiai gali dažniau kartotis tiems žmonėms, kurie serga lėtiniu vokų krašto uždegimu.
Medikai pastebi, kad esama atvejų, kai atsiranda ne vienas, o daugiau miežių tuo pačiu metu.
Reikia įsidėmėti, kad delsti gydytis negalima, mat kyla pavojingų komplikacijų rizika – akytojo ančio trombozės ir meningito, tromboflebito. Iškilus miežiui, negalima naudoti jokių kosmetinių procedūrų, jokio makiažo.
Miežis gydomas naudojant sausus šiltus kompresus, taip pat lašinant antibiotikų lašus į akį. Juos turi išrašyti šeimos gydytojas ar akių gydytojas. Miežio šiukštu negalima spausti, liesti, nes jį užkrėtus infekcija gali plisti gilyn.
