Onkologijoje chirurgija ėmė plėtotis kartu su šiuolaikinės chirurgijos užuomazgomis XIX amžiaus antroje pusėje–XX amžiaus pradžioje. Atsiradus anesteziologijai ir vystantis chirurgijai tapo įmanoma operuoti ir vėžiu sergančius pacientus.
Kadangi žinių apie onkologines ligas vis daugėjo, nuo paprastų auglio pašalinimo operacijų buvo prieita prie didelių, išplėstinių operacijų, kartu su vėžiu šalinant organo dalį ar visą organą arba jų grupę.
Po didelės apimties operacijų būdavo ir nemažai mirčių, ir komplikacijų, o jos lemdavo prastą gyvenimo kokybę vėlesniu laikotarpiu. Tam tikrų rūšių chirurgijos srityse pamažu įsitikinta, kad galima daryti ir mažesnės apimties operacijas, bet gauti gerus rezultatus.
Žinoma, ilgą laiką šios operacijos buvo galimos tik atliekant pjūvį – darant vadinamąją atvirą operaciją. Bet praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje prasidėjo laparoskopinės chirurgijos era, kai tapo įmanoma tas pačias operacijas atlikti per keletą mažų pjūvelių. Tai lemdavo gerokai lengvesnį pooperacinį laikotarpį ir greitesnę paciento reabilitaciją.
Per kelis dešimtmečius įsitikinta, kad šios vadinamos mažai invazinės operacijos onkologijoje yra gana saugios, rezultatai atitinka atvirų operacijų rezultatus, o nauda pacientui – akivaizdi.
Robotinė chirurgija prasidėjo lygiai prieš 20 metų – 1999-aisiais. Tai ne kas kita kaip mažai invazinės chirurgijos tęsinys, kitaip tariant, mažai invazinė chirurgija atliekama visai kitokiu būdu. Atliekant robotines operacijas chirurgas yra prie konsolės ir, matydamas erdvinį (3D) operacijos lauko vaizdą, valdo konsolėje esančias svirteles.
Be tiesioginio sąlyčio su pacientu gydytojas atlieka operacijos judesius, kuriuos atkartoja prie ligonio prijungtos trys arba keturios robotinės sistemos rankos. Operacijos metu labai svarbus vaidmuo tenka ir chirurgo asistentui bei operacinės slaugytojai, atsakingai už instrumentus.
Anesteziologų brigada užtikrina specifinę robotinėje chirurgijoje taikomą nejautrą. Skirtingai nuo bet kokios kitos chirurgijos, operaciją atliekantis chirurgas visą laiką yra jam gerai pritaikytoje padėtyje. Jis kur kas mažiau pavargsta, o tai, be kitų robotinės chirurgijos pranašumų, taip pat prisideda prie geresnės operacijos kokybės.
Pasaulyje jau yra atlikta per tris milijonus robotinių operacijų. Tokia solidi patirtis ne tik padėjo robotinei chirurgijai įsitvirtinti tam tikrose onkologijos srityse, pavyzdžiui, radikalioje prostatos vėžio chirurgijoje, bet ir išgryninti robotinės chirurgijos pranašumus, palyginti su kitais chirurgijos metodais.
Robotinė chirurgija leidžia tiksliau atlikti operaciją, nes robotas padeda tiksliau preparuoti (paruošti) audinius. Taip mažiau prarandama paciento kraujo, pacientas greičiau sveiksta, nei atlikus operaciją kitokiais chirurgijos metodais.
Kalbant apie nepiktybinių ligų gydymą, robotinė chirurgija pranašesnė todėl, kad galima pasiekti geresnių rezultatų pooperaciniu laikotarpiu. Tuo metu onkologijoje robotinė chirurgija lemia ne tik geresnę pooperacinę eigą, bet ir geresnę onkologinės operacijos kokybę – tiksliau ir preciziškiau pašalinamas visas navikas arba su dalimi organo, arba su visu organu.
Šalinant ir visą naviką drenuojantį kraujagyslinį ir limfinį baseiną po operacijos matomas geresnis rezultatas. Tai lemia didesnę tikimybę pasveikti nuo vėžio, sumažėja ligos vietinio atkryčio ar jos metastazavimo ir progresavimo tikimybė.
Žinoma, teko luktelėti, kol atsirado įrodymais pagrįstų medicinos duomenų, kad robotinė chirurgija onkologijoje yra ne tik saugi, bet ir pranašesnė už tokius chirurginius metodus kaip laparoskopinė ar atvira chirurginė operacija.
Pavyzdžiui, didžiulė pasaulinė patirtis parodė, kad dėl vėžio atliekant radikalias prostatos pašalinimo operacijas robotinės chirurgijos būdu pacientas netenka mažiau kraujo, greičiau sveiksta, lengvesnė jo reabilitacija – jis patiria mažiau šlapinimosi funkcijos ir negrįžtamų pooperacinių erekcijos sutrikimų.
Operuojant tiesiosios žarnos vėžį pagrindinė ir sunkiausia operacijos dalis yra atliekama mažajame dubenyje, kur tiek atviros, tiek laparoskopinės operacijos metu gerai matyti ir tiksliai preparuoti audinius yra sudėtinga.
Pietų Korėjos onkologai pirmieji parodė, kad robotinės operacijos lemia geresnę operacijų dėl tiesiosios žarnos vėžio kokybę. Todėl daugiau ligonių pasveiksta, mažiau pasitaiko ligos atkryčių, geresni ir vadinamieji penkerių metų po operacijos išgyvenamumo rodikliai.
Kinų mokslininkai apžvelgė visas literatūroje esančias klinikines studijas, kurios lygino robotinę, laparoskopinę ir atvirąją chirurgiją operuojant pacientes, sergančias ankstyvos stadijos gimdos kaklelio vėžiu.
Išvada buvo vienareikšmė – robotinė chirurgija buvo pranašesnė: pacientės mažiau praranda kraujo, trumpiau gydosi ligoninėje po operacijos, mažiau būna ir komplikacijų per operacijas ar po jų.
Robotinės chirurgijos progresą iš esmės ribojo tik operacijos kaina: tiek robotinės įrangos, tiek vienkartinių priemonių, būtinų kiekvienai operacijai atlikti. Operacijų brangumą lėmė tai, kad chirurginius robotus ilgą laiką gamino tik vienas gamintojas.
Bet maždaug prieš penkerius metus robotų sistemos rinkoje atsirado konkurentas, leidžiantis gerokai sumažinti operacijos, atliekamos naudojant robotą, kainą. Tai sudaro sąlygas tokias operacijas be atskiros priemokos ar papildomo finansavimo atlikti ir Lietuvoje.
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje robotinė chirurgija įdiegta nuo 2018 metų lapkričio mėnesio. Po ilgo ir atsakingo pasiruošimo etapo, per kurį ligoninės medikų kolektyvas stažavosi robotinės chirurgijos srityje keliuose žinomuose pasaulio centruose, šios chirurgijos pradžia buvo labai sklandi.
Jau atlikta per 60 operacijų naudojant robotus. Šiandien Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliekamos robotinės pilvo chirurgijos, urologinės ir ginekologinės operacijos.
Dauguma operuotų ligonių sirgo storosios žarnos, prostatos ir gimdos onkologinėmis ligomis. Turima robotinė įranga leidžia operacijas atlikti su minimaliomis išlaidomis, tad pacientams šios operacijos papildomai nekainuoja.
Jau pradėta keletas mokslinių stebėsenos darbų, kurie netrukus padės objektyviai įvertinti robotinės chirurgijos naudą mūsų pacientams – Lietuvos gyventojams.
Klaipėdiečiai rengia ir konferencijas
– Klaipėdos universitetinėje ligoninėje jau įvyko dvi tarptautinės konferencijos robotinės chirurgijos klausimais. 2018 metų pabaigoje konferencijoje pranešimą skaitė vienas žymiausių pasaulio pilvo chirurgų profesorius Stanley Goldbergas iš Mineapolio (JAV).
– 2019 metų vasario 6 dieną konferencijoje pranešimą robotinės chirurgijos klausimais skaitė profesorius Dietmanas Stephanas (Vokietija). Konferencijos dalyviams operacijos buvo demonstruojamos tiesiogiai.
– Konferencijoje dalyvavo VU Santaros klinikų, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, Panevėžio respublikinės ligoninės, Marijampolės ir Šilutės regioninių ligoninių, Jūrininkų ligoninės, Šilalės ligoninės vadovai, klinikų ir skyrių vadovai bei gydytojai.
