Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, ligoninėse su gripo komplikacijomis šiuo metu kovoja 355 asmenys, iš jų – 47 vaikai iki 2 metų, 165 vaikai nuo 2 iki 17 metų ir 143 suaugusieji.
Molekulinis gripo viruso tyrimas
Pajutus gripo simptomus – staiga pakilus temperatūrai, prasidėjus šaltkrėčiui, kaulų laužymui, reikėtų kuo greičiau išsitirti, ar tai tikrai gripas, ir pradėti gydymą.
Dėl specifinio molekulinio gripo viruso tyrimo atliekamo Medicinos diagnostikos ir gydymo centro laboratorijoje, į kurią pacientai iš visos Lietuvos gali kreiptis be išankstinio užsirašymo.
Per 20 minučių nustatoma, ar žmogus susirgo gripu ir kuriuo tipu – A ar B. Molekulinio gripo viruso tyrimo patikimumas siekia 98 procentus. Tai – vienintelis tyrimas, kuris aiškiai nustato gripo diagnozę. Kiti tyrimai, tokie kaip bendras kraujo tyrimas ar C reaktyviojo baltymo tyrimas, tik patvirtina arba atmeta virusinės infekcijos tikimybę.
Abu pastarieji tyrimai daromi iš paciento kraujo, o molekulinis gripo viruso tyrimas – iš nosiaryklės mėginio. Mažiesiems ligoniukams, kurių dauguma labai bijo kraujo paėmimo, tai yra išsigelbėjimas nuo papildomo streso ir ašarų, kurių ir taip netrūksta vaikui sergant.
Šį sezoną Medicinos diagnostikos ir gydymo centre jau atlikta 313 molekulinių gripo viruso tyrimų, iš jų 50 proc. patvirtino A tipo gripo diagnozę. Tyrimo kaina – 37,20 euro.
Antivirusiniai vaistai efektyviausi pirmosiomis ligos dienomis
Jei gripas diagnozuotas ankstyvoje fazėje, su juo efektyviai padeda kovoti antivirusiniai vaistai. Jie stabdo gripo viruso dauginimąsi ir užkerta kelią infekcijos plitimui. Taip sumažėja sunkių gripo komplikacijų tikimybė.
Žmogus, kuriam molekuliniu tyrimu patvirtinta gripo diagnozė, turėtų iš karto kreiptis į gydytoją, kad būtų paskirti antivirusiniai vaistai. Svarbu neuždelsti.
Jeigu įtariate, kad sergate gripu – pasireiškia šios ligos požymiai, labai suprastėja savijauta, jūsų artimoje aplinkoje yra sergančių gripu, nerekomenduojama porą dienų „išsigulėti“, o jei tai nepadės, kreiptis į gydytoją.
Gripas yra pavojinga liga, todėl nereikia laukti komplikacijų, geriausia išsitirti ir pradėti gydymą tą pačią dieną, kai blogai pasijuntate.
Antibiotikai gripo neveikia
Antibiotikai yra vaistai, kurie efektyviai veikia bakterijų sukeltas ligas, tačiau yra visiškai beverčiai prieš virusus, taigi ir prieš gripą.
Gydytojai neturėtų skirti antibiotikų neįsitikinę, kad žmogus kenčia nuo bakterinės infekcijos. Kitu atveju, jei žmogus serga gripu, antibiotikai tik dar labiau nusilpnins ir išbalansuos organizmą, leisdami toliau gripui vešėti. Molekulinis gripo viruso tyrimas leidžia išvengti nereikalingo antibiotikų vartojimo.
Gripas be temperatūros
Į tą patį gripo virusą kiekvienas organizmas reaguoja individualiai. Būna, kad karštis ir nepakyla, o žmogus jaučia didelį bendrą silpnumą.
Jei tai pasireiškia gripo sezono metu, irgi verta išsitirti, ar nesergate šia klastinga liga.
Pakilęs karštis – tai mūsų organizmo gynybinė reakcija prieš virusą, todėl nereikia jo numušinėti vaistais, kol karštis neperlipa 38,5–39°C ribos.
Jei organizmo imunitetas yra nusilpęs, jis gali ir nesureaguoti į gripo viruso sukėlėją. Tai labai pavojinga situacija, dėl kurios gali kilti rimtų gripo komplikacijų.
Sveikas gyvenimo būdas, visavertė mityba – bedančiai prieš gripą
Fizinis krūvis, gerai subalansuotas darbo ir poilsio režimas, visavertė mityba stiprina mūsų imunitetą, apsaugo nuo peršalimo ligų, tačiau ne nuo gripo.
Gripo virusas kasmet mutuoja, todėl patikimos natūralios apsaugos prieš jį neturi niekas, gripu serga visi – sportininkai, sveikos mitybos specialistai, netgi patys medikai.
Prasidėjus gripo sezonui, svarbu vengti didelių susibūrimų, plauti rankas grįžus iš viešų vietų. Dažnai žmonės net nepagalvoja, kad gripo virusas jų tyko ant laiptų turėklų, telefonspynių, durų rankenų, lifto mygtukų ir kitų dažnai liečiamų vietų.
Patikimas būdas apsisaugoti nuo gripo – skiepai
Pastarosiomis savaitėmis ne vienas turbūt pasidžiaugėme, kad rudenį pasiskiepijome, arba pažadėjome sau kitąmet būtinai pasiskiepyti nuo gripo.
Tačiau medikai skambina pavojaus varpais, kad netgi tų grupių žmonės, kuriems skiepai yra nemokami, vengia skiepytis, nors dažniausiai būtent senyvo amžiaus žmonės ir yra didžiausioje gripo komplikacijų rizikos grupėje.
Gripo komplikacijos – plaučių, ausų uždegimas, sinusitas, retesnės, tačiau itin pavojingos – meningitas, širdies raumens uždegimas. Gripo komplikacijų gydymas yra sudėtingas, ilgas ir brangus, pacientams prireikia daug medikamentų, o pasekmės, deja, kartais išlieka visą likusį gyvenimą.
Dabar, kai gripas pasiekė piką, skiepytis vėloka, nes imunitetui prieš gripo virusą susidaryti reikia dviejų savaičių.
