Kauno klinikose sukurta infrastruktūra visoms onkologijos sritims plėtoti – nuo navikų profilaktikos, sudėtingų diagnostikos ir kompleksinio onkologinių pacientų gydymo technologijų iki paliatyviosios pagalbos. Tai papasakojo Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė profesorė Elona Juozaitytė. Vystantis branduolinei medicinai onkologinės ligos išplitimui ištirti plačiai naudojama pozitronų emisijos tomografija (PET/KT), kai suleidžiama radiofarmakologinio preparato fluorodeoksigliukozės (F-18 FDG), kuri susitelkia metaboliškai aktyviuose vėžio židiniuose. Šio diagnostikos metodo plėtra neatsiejamai susijusi su spindulinės terapijos pažanga.
„Daugybę metų siekiama kuo tiksliau sukoncentruoti spindulių pluoštą į naviką ir nepaveikti sveikų aplinkinių audinių. Tai nėra paprastas uždavinys, tačiau nuo to priklauso gydymo rezultatas ir paciento gyvenimo kokybė“, – aiškino gydytoja E.Juozaitytė.
Kasdienėje praktikoje planuojant spindulinę terapiją naudojami kompiuterinės tomografijos vaizdai, kuriuose įvertinamos naviko ribos ir apibrėžiamas taikinio tūris, paskiriamos ir apskaičiuojamos jonizuojančiosios spinduliuotės dozės į naviką, taip pat gretimus audinius ir organus.
Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos Spindulinės terapijos skyriuje įdiegus naujas vaizdų registracijos metodikas atsirado galimybė spindulinės terapijos planavimui naudoti tikslesnius, informatyvesnius metodus – magnetinio rezonanso tomografijos ir pozitronų emisijos tomografijos vaizdus.
„Kauno klinikų specialistų ir technologinių galimybių išskirtinumas – kad pozitronų emisijos tomografijos diagnostiniai vaizdai yra panaudojami spindulinės terapijos planavimui“, – kalbėjo gydytojas onkologas-radioterapeutas Viktoras Rudžianskas.
Panaudodami branduolinės medicinos pasiekimus spindulinėje terapijoje Kauno klinikų medikai įgijo patirties gydant galvos ir kaklo navikais, stemplės, plaučių navikais, limfoma ir kitomis onkologinėmis ligomis sergančius pacientus. PET/KT vaizdų panaudojimas planuojant spindulinę terapiją yra ypač tikslus metodas, kurį panaudojant pasiekiama ligos kontrolė ir gerokai sumažėja sunkių nepageidaujamų reiškinių. Optimizuojant ir individualizuojant spindulinio gydymo planavimą sudaromos galimybės tiksliai įgyvendinti konkretaus onkologinio paciento gydymo planą.
„Dar vienas svarbus žingsnis į priekį – auga sudėtingiausių spindulinės terapijos technologijų pritaikymas klinikinėje praktikoje. Tai – moduliuoto intensyvumo radioterapija, vaizdais valdoma spindulinė terapija, stereotaksinė radiochirurgija“, – kalbėjo profesorė E.Juozaitytė.
Pasak žinomos onkologės, šiuolaikiniai linijiniai greitintuvai aprūpinti ne tik sudėtingomis jonizuojančiosios spinduliuotės pluoštą modifikuojančiomis priemonėmis, bet juose yra įmontuoti ir kompiuteriniai tomografai. Tokia įrangos konfigūracija leidžia kiekvienos spindulinės terapijos procedūros metu patikslinti švitinamo taikinio erdvinę padėtį ir pakoreguoti švitinimo planą. Pasak Kauno klinikų Spindulinės terapijos skyriaus vadovo dr. Laimono Jaruševičiaus, technologinės inovacijos leido susiformuoti naujoviškai krypčiai – stereotaksinei spindulinei terapijai. Tai gydymo metodas, kai daugybiniai, tiksliai fokusuoti jonizuojančiosios spinduliuotės pluoštai panaudojami navikiniam taikiniui sunaikinti.
Stereotaksinė spindulinė terapija pasiteisino kaip efektyvus ir saugus spindulinės terapijos metodas. Kauno klinikų onkologai turi gerų žinių ir moterims, sergančioms krūties vėžiu. Šioje gydymo įstaigoje įdiegtas krūties vėžiu sergančių pacienčių modernus spindulinio gydymo metodas sinchronizuojant švitinimo procedūrą su kvėpavimo judesiais. Tai apsaugo širdį nuo apšvitos ir leidžia išvengti kardiotoksiškumo.
„Atnaujinant spindulinės terapijos infrastruktūrą Lietuvoje, Kauno klinikose pradeda veikti naujausio modelio modernus linijinis greitintuvas, turintis puikias galimybes kokybiškai, tiksliai ir saugiai gydyti onkologinėmis ligomis sergančius pacientus“, – atskleidė gydytojas L.Jaruševičius.
