Užvakar Vilniuje buvo palaidota 44-erių moteris, kuriai gripas baigėsi koma ir mirtimi. Anksčiau nuo šios ligos komplikacijų mirė dešimtmetė mergaitė.
Kauno klinikinėje ligoninėje užvakar rytą užgeso 92-ejų moteris. Jai buvo nustatyta gripo komplikacija – plaučių uždegimas. Šioje ligoninėje vakar buvo gydomi dar du sunkios būklės pacientai, kurie užsikrėtė gripu.
Dėl gripo į šalies ligonines iki šiol paguldyta beveik 500 žmonių, daugiau kaip pusė jų – vaikai ir paaugliai.
– Kodėl gripas šiemet toks pavojingas? Kaip išvengti tragedijų? – „Lietuvos rytas“ paklausė Vilniaus universiteto profesoriaus Arvydo Ambrozaičio.
– Kasmet Lietuva nuperka apie 130 tūkstančių gripo vakcinos dozių. Tai nėra daug.
Be to, dalis skiepų nuo gripo lieka nepanaudotų.
Iki šiol gyvename tarsi uždarame rate, nesidomime, kas vyksta pasaulyje. Lietuvoje nuo gripo skiepijasi vos 6–7 proc. visų gyventojų, o Vakarų Europos šalyse – daugiau kaip 50 proc., JAV – per 60 procentų.
Sergamumo ir mirštamumo nuo įvairių gripo komplikacijų rodikliai atspindi tai, kiek mums brangi sveikata.
Iš visų žmonių, kurie šią žiemą mirė nuo gripo komplikacijų, nė vienas nebuvo pasiskiepijęs, daugelis jų turėjo gretutinių ligų, o kai kas – įgimtą širdies ydą.
Gripas išprovokuoja lėtinių ligų paūmėjimą. Tai gresia vyresnio amžiaus žmonėms.
Jei susirgę gripu miršta jauni žmonės, tai rodo, kad buvo sutrikusi viena kuri nors imuniteto grandis.
Tiesa, pasitaiko, kad ir jauniems žmonėms gripo virusas gali smogti į širdies raumenį ir sukelti miokarditą, o tada gali prireikti persodinti širdį.
– Manote, kad gali būti daugiau žmonių, negu skelbiama, kurių mirties priežastis – gripas?
– Užsikrėtus gripu padidėja uždegiminių citokinų koncentracija kraujyje, o jie skatina krešulių atsiradimą. Vadinasi, ligonis gali mirti ir nuo tromboembolinių komplikacijų.
Todėl gripo sezono metu smarkiai padidėja mirštamumas nuo infarkto ar insulto.
Bet mirčių nuo gripo komplikacijų statistikoje tai neatsispindi. Tačiau iš tiesų šios ligos mechanizmą užvedė gripo virusas.
Jei žmogus būtų pasiskiepijęs, būtų likęs gyvas. Skiepai padeda išvengti net iki 90 proc. atvejų sunkių gripo komplikacijų.
– O kokia situacija kaimyninėse šalyse?
– Mes niekuo nesiskiriame nuo Lenkijos, Latvijos, Estijos. Šiose šalyse irgi nedidelė skiepijimo apimtis. Pranešama, kad Latvijoje nuo gripo komplikacijų iki šios savaitės mirė 25 žmonės.
Lietuvoje nuo gripo pasiskiepija tik 17–20 proc. asmenų, priklausančių rizikos grupėms, nors valstybė vakciną jiems skiria nemokamai.
Tuo metu Pasaulio sveikatos organizacija yra įpareigojusi visas šalis didinti skiepijimo apimtį rizikos grupėse iki 75 procentų.
Bet manau, jog tokį tikslą Lietuva pasieks tik tada, kai užaugs nauja karta, kai pasikeis požiūris į ligų prevenciją.
