Į portalo lrytas.lt redakciją kreipėsi Vilniuje gyvenanti moteris, kuri papasakojo apie Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje susiklosčiusią nemalonią situaciją. Lapkričio mėnesį jos 8 mėnesių dukrelė sunkiai susirgo. Dvi dienas laikėsi aukšta temperatūra, tad mergaitės mama kreipėsi į budintį gydytoją, kuris, anot jos, nieko blogo nematė ir pamanė, kad tikriausiai taip yra dėl dygstančių dantukų, mat mergaitė nei slogavo, nei kosėjo.
„Grįžome namo, tačiau naktį temperatūra vėl labiau pakilo, todėl iš ryto paskambinau į ligoninę. Patekome pas kitą gydytoją, kuri nusiuntė pasidaryti kraujo tyrimą. Kraujas buvo blogas, todėl ji pasakė, kad reikėtų atsigulti į ligoninę arba kitą dieną dar priduoti šlapimo tyrimą.
Taigi, mus paguldė Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vaikų skyriuje. Tą pačią dieną vaikui į rankytę įvedė kateterį. Mane išvarė iš procedūrinio kabineto, nes verkiau. Žinoma, labai pergyvenau, nes pirmą kartą atsidūrėme tokioje situacijoje. Vaikas klykė nenormaliu balsu. Daugiau niekada neišeisiu ir nepaliksiu savo vaiko taip vieno, nors ir slaugytojos liepia išeiti“, – pasakojo ji.
Pasibaisėjo personalo aplaidumu
Moters teigimu, kitą dieną reikėjo atlikti šlapimo tyrimą, tada vaikui diagnozavo šlapimo takų infekciją, o atlikus echoskopiją, paaiškėjo, kad mergaitė sirgo dar ir inkstų uždegimu. Gydytojai išrašė antibiotikų, kuriuos reikėjo tris kartus per dieną suleisti per kateterį. Mergaitė ligoninėje buvo gydoma nuo antradienio, bet temperatūra nukrito tik šeštadienį.
„Tą dieną vaikas nuo 12 val. klykė nenormaliu balsu. Niekada taip neverkė, klausiau slaugytojų, kodėl? Nuo ko taip gali būti? Atsakė, kad gal pilvuką skauda ar neišsimiegojo. Naktį vaikas vėl negalėjo miegoti, labai verkė. Atėjus slaugytojai pasakiau, kad skauda gal tikriausiai ką nors, nes niekada taip neverkė. Paklausiau, kad gal rankytę, kurioje yra kateteris, skauda. Atsakė, kad ne, negali būti. Paprašiau pakviesti gydytoją, bet apžiūrėjus irgi pasakė, kad tikriausiai verkia dėl pilvo skausmų.
Galų gale pirmadienį 6 val. ryto atėjo slaugytoja suleisti vaistų, tačiau to padaryti nepavyko. Teko vėl eiti į procedūrinį, kad pažiūrėtų, kodėl per kateterį neįsileidžia vaistai. Nuėmė pleistrą ir bintą... O ten tokia siaubinga rankytė! Kaip? Kodėl? Nesuprantu... Atsakė, kad tokia alergija nuo pleistro. Taip, o tai ne nuo to, kad nei viena slaugytoja pleistro ir binto nekeitė visą savaitę.
Ar gaila binto vaikui? Jei žinojo, kad taip gali būti, kodėl neapžiūrėjo? Aš net negalvojau, kad taip gali nutikti. Skyriaus vedėjas patikino, kad nieko baisaus ir taip kartais būna. Paklausiau, kodėl slaugytojos žinodamos, kad taip gali atsitikti, netikrino. Deja, atsakymo neišgirdau. Vyriausioji slaugytoja irgi sakė, kad čia tik alergija ir praeis. Tai aš suprantu, kad praeis, bet aplaidumas... O juk ir vaikui prisiminimas liks. Vaikai mūsų turtas, širdį skauda, kai jie serga“, – pabrėžė pacientės mama.
Pasibaisėjusi personalo neatidumu ir aplaidumu, moteris tikisi, kad tik jiems taip nepasisekė ir savo istorija nori įspėti kitus. Anot jos, labai nemalonu, kad taip nutiko.
„Norėtųsi, kad ligoninėse būtų geresnis požiūris į vaikus, senolius ir šiaip į žmones. Juk mes mokame mokesčius, tikėdamiesi, kad gausime reikiamą pagalbą. Tikiuosi, kad daugiau nepateksime tokiam personalui į rankas“, – pridūrė vilnietė.
Ligoninės personalo atsakymas
Beveik prieš du mėnesius įvykusią situaciją pakomentavo Vilniaus miesto klinikinės ligoninės 1-ojo Vaikų ligų skyriaus vedėjas-vaikų ligų gydytojas Ramūnas Leišys.
Pasak jo, lapkričio 27 d. 19 val. 40 min. mergaitė buvo paguldyta į 1-ąjį Vaikų ligų skyrių. Mergaitę apžiūrėjęs vaikų ligų gydytojas stebėjo dehidratacijos (skysčių trūkumo) požymius, todėl jai paskyrė tirpalų infuzijos lašelinę į veną.
„Slaugytojos kateterį į periferinę veną įvedė 19 val. 50 min. (tai nurodyta mergaitės gydymo stacionare ligos istorijoje). Kateteris prie odos buvo priklijuotas su ligoninėje naudojamu specialiu pleistru, ant kateterio įtvirtinimo vietos buvo uždėtas tvarstis.
Kitą dieną (lapkričio 28 d.), atlikus numatytus tyrimus, mergaitei buvo diagnozuotas ūminis inkstų uždegimas (pielonefritas). Gydantis gydytojas ligos gydymui paskyrė antibakterinius vaistus (antibiotikus), kurie buvo leidžiami 3 kartus per parą per į veną įvestą kateterį.
Pažymėtina, kad kateteris buvo įvestas, įtvirtintas ir prižiūrimas, vadovaujantis ligoninės direktoriaus patvirtinta slaugos darbo instrukcija „Kateterių priežiūra“. Minėtoje slaugos darbo instrukcijoje nurodyta, kad vaikams, jei nestebima komplikacijų (audinių infiltracijos, venos uždegimo požymių ir kt.), kateterį, nekeičiant jo, galima palikti iki gydymo pabaigos. Gydymo eigoje minėtų uždegiminių komplikacijų pacientei nebuvo stebėta“, – paaiškino gydytojas.
R.Leišys atsakė, kad gydymo eigoje mergaitės būklė pagerėjo, o gruodžio 3 d., esant patenkinamai ir stabiliai būklei, mergaitė buvo išrašyta į namus. Tą pačią dieną ryte mergaitei iš venos buvo išimtas kateteris.
„Atklijavus pleistrą, buvo pastebėta, kad jo kontakto su oda vietoje ir aplink išsivystė alerginė reakcija, kuri pasireiškė odos paraudimu. Gydantis gydytojas mamai paaiškino, kad mergaitei išsivystė odos alerginė reakcija dėl kontakto su pleistru, bei davė jai rekomendacijas dėl tolesnio gydymo ir odos priežiūros.
Alerginės odos reakcijos dėl kontakto su pleistru nėra dažnas, tačiau medicinos literatūroje nurodomas bei praktikoje stebimas kaip galimas ir žinomas reiškinys. Alerginės reakcijos dažnesnės alergiškiems vaikams. Vaikams, kuriems diagnozuotas atopinis dermatitas.
Pasakyti, ar vaikui, kuriam anksčiau nebuvo stebėta alergijos požymių, išsivystys alerginė reakcija dėl kontakto su pleistru, neįmanoma. Tam tikra rizika, nors ir nedidelė, visada išlieka. Pažymėtina, kad, renkant anamnezę, pacientės mama nurodė, kad anksčiau jos dukrai alergijos požymių stebėta nebuvo, t. y., ji neturėjo didesnės rizikos alerginės reakcijos atsiradimui.
Suprantame mamos susirūpinimą ir tam tikrą pyktį, tačiau tokių nepageidaujamų reiškinių, deja, išvengti neįmanoma“, – apgailestavo gydytojas.
