Davidas Brahamas (40 m.) blogai pasijautė stebėdamas, kaip sūnus žaidžia regbį, o po kelių dienų jam buvo dirbtinai sukelta koma.
Medikai nustatė, kad jis apsinuodijo maistu, o tai sukėlė retą autoimuninę ligą, vadinamą Guillaino-Barre sindromu.
Vyrui paralyžiavo veidą, jis negalėjo kalbėti, o galų gale turėjo keturis mėnesius būti prijungtas prie drbtinio kvėpavimo aparato, nes negalėjo savarankiškai kvėpuoti.
Praėjus 8 mėn. po to, kai suvalgė nelemtos kinietiškos vištienos, kuri vos jam nekainavo gyvybės, Davidas jau gali vaikščioti savarankiškai. Jis jau išrašytas iš ligoninės.
„Man viskas buvo gerai, kol nesuvalgiau tos vištienos iš kavinės pakelėje. Aš ją pirkau, kaip greitą maistą, kad galėčiau pavalgyti, kol mokiniai atliks testą. Gailiuosi to. Aš beveik esu tikras, kad dėl to ir susirgau.
Tą pačią naktį jaučiausi nemaloniai, o per savaitgalį stipriai susirgau. Atsirado dilgčiojimo pojūtis ir, kol nežinojau, kodėl taip jaučiuosi, buvo labai baisu. Gyvenau tarsi pragare, nežinojau, ar kada nors vėl galėsiu vaikščioti ir pamatyti savo vaikus.
Mintys apie vaikus neleido man pasiduoti, kovojau dėl jų, nors ir nesitikėjau, kad išgyvensiu. Viskas ko norėjau, tai vėl žaisti su savo vaikais ir būti tėčiu“, – pasakojo apie savo baisius potyrius buvęs vairavimo instruktorius Davidas.
Pablogėjus būklei jis buvo nuvežtas į Velso princesės ligoninę. Iš pradžių Davidas buvo gydomas antibiotikais ir po 6 dienų jam leista grįžti namo.
Deja, kitą dieną jis pajautė dilgčiojimą, kuris išplito po visą kūną, o galų gale vyras buvo paralyžiuotas.
Davidas nebegalėjo pajudinti nė vieno raumens, tad greitoji pagalba vėl nuvežė į ligoninę.
Tik tuo metu gydymo įstaigos personalas nustatė, kad jis apsinuodijo maistu, kurį sukėlė kampilobakterijos, prisidėjusios prie Guillaino-Barre sindromo išsivystymo.
Šios rimtos ir retos sveikatos būklės metu imuninė sistema pradeda atakuoti nervų sistemos funkcijas, o prie viso to gali prisidėti įvairios infekcijos, viena jų – apsinuodijimas maistu.
Davidas privalėjo daug ištverti, jam keturioms savaitėms buvo dirbtinai sukelta koma. Be to, jis keturiems mėnesiams buvo prijungtas prie aparato, nes prarado gebėjimą kvėpuoti savarankiškai.
„Kai pabudau iš komos, nesupratau, kas dedasi. Kol man reikėjo intensyvios priežiūros, tris mėnesius nemačiau savo vaikų, buvau paralyžiuotas ir nieko nejaučiau“, – tęsė pasakojimą vyras.
Kai jis pabudo iš komos, prasidėjo ilgas ir lėtas reabilitacijos kelias.
„Turėjau iš naujo išmokti praustis veidą ir valytis dantis. Reikėjo trijų mėnesių, kol vėl gebėjau judinti kojas. Buvau tarsi kūdikis, kuris turėjo išmokti atlikti paprastas užduotis. Mintyse aš viską žinojau, kaip ką daryti, bet kūnas tiesiog neklausė.
Praleisti tiek daug laiko ligoninėje buvo siaubinga, bet reabilitacijos metu susidraugavau su kitais asmenimis. Visi padėdavome ir skatindavome vienas kitą“, – prisiminė Davidas.
Viskas prasidėjo balandžio mėn., o pirmą kartą grįžti namo ir pamatyti savo vaikus jis tegalėjo gruodžio 8 d.
„Pats geriausias jausmas yra matyti savo vaikus, atidarančius kalėdines dovanas. Vien leisti laiką kartu su savo vaikais yra nuostabu. Esu be galo laimingas, jaučiuosi taip, tarsi matyčiau šviesą tunelio gale“, – džiaugėsi jis.
Anksčiau jis eidavo į sporto salę 5-6 kartus per savaitę. Labiausiai jam patikdavo kilnoti svorius. Dabar jis tikisi, kad kitais metais galės grįžti prie savo pomėgio ir į darbą.
Parengta pagal „Mirror“.
