Ypač tokių traumų padaugėja prasidėjus kalnų slidinėjimo sezonui. Su tokiomis traumomis dažnai susiduria ir kiti aktyviai sportuojantys žmonės, ypač žaidžiantys krepšinį ar futbolą. Tačiau nuo jų neapsaugotas niekas. Kryžminio kelio raiščio trauma gali ištikti ir „lygioje vietoje“, neužsiimant aktyvia sportine veikla.
Užtenka nestabilaus, neapskaičiuoto judesio, ne taip padėtos kojos ar nukristi – ir jau patiriama kelio sąnario raiščio trauma, apie kurią įspėja į pokštelėjimą panašus garsas.
Plyšus raiščiui kelio sąnarys ištinsta ir ima tarsi klibėti. Deja, kaip pažymėjo Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikos gydytojas ortopedas-traumatologas Tomas Jonaitis, net ir po operacijos žmonės vis dar jaučia nepatogumą.
Jeigu raiščiai ne visai tiksliai atstatomi į buvusią vietą, jie gali pradėti trintis, dėl to gali kilti uždegimas, o pacientas jausti skausmą.
Siekiant geresnių gydymo rezultatų neseniai Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika pirmoji Lietuvoje įsigijo specialius kompanijos „Karl Storz“ sukurtus ir ištobulintus artroskopinius instrumentus, skirtus anatominei raiščių rekonstrukcijai.
„Kompanijos „Karl Storz“ instrumentai atrodo visai kaip standartiniai, bet turi specialius nukreipiklius, kurie leidžia tiksliau įstatyti raištį į jo natūralią vietą, kur jis ir turi būti“, – paprastai paaiškino T.Jonaitis.
Kai raištis atsiduria savo natūralioje vietoje, tuomet mažiau skauda gyjantį kelio sąnarį, niekas jo nedirgina, taigi pooperacinis laikotarpis būna gerokai sklandesnis.
Kaip tik dėl šios priežasties pacientas po operacijos jaučiasi kur kas geriau.
Kadangi operuojant naujos kartos artroskopais nebereikia atlikti didelio pjūvio virš kelio, žaizda greičiau sugyja, kelio sąnarys greičiau atgauna prarastą stabilumą ir beveik nelieka randų, o tai ypač svarbu pacientėms moterims.
Dėl greitesnio gijimo pacientai gali greičiau palikti ligoninę ir grįžti prie jiems įprastos veiklos. Maža to, sėkminga raiščių rekonstrukcija padeda apsisaugoti ir nuo gresiančių kitų kelio sąnario struktūrų traumų ateityje. Nes jeigu sąnarys lieka nestabilus, susidaro sąlygos kremzlės ir menisko pažeidimams, taip pat padidėja kelio artrozės rizika.
Pirmoji Lietuvoje kelio raiščių persodinimo operacija taikant „Karl Storz“ technologiją Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikoje buvo atlikta prieš dvejus metus.
Operaciją atliko Lietuvos gydytojai ortopedai, vadovaujami iš Austrijos atvykusio profesoriaus Christiano Finko. Tada Lietuvoje viešėjęs profesorius Ch.Finkas naujienų portalui lrytas.lt sakė, kad šios technologijos pritaikymas turi akivaizdžių privalumų pacientų sveikatai.
Anot profesoriaus, procedūrą galima pritaikyti specialiai pacientui, atsižvelgiant į jo poreikius, gyvenimo būdą, veiklą, kuria užsiima. Nuo viso to priklauso, kuri sausgyslės dalis bus persodinama, kaip tai atliekama.
Tai, kaip greitai, taikant naująjį metodą, audiniai visiškai prigis, profesoriaus teigimu, priklauso nuo žmogaus veiklos ir patirtos traumos.
„Tam tikrų sporto šakų – krepšinio, futbolo – atstovų keliams tenka didesnis krūvis nei, pavyzdžiui, dviratininkų. Tokiu atveju iki viso krūvio grąžinimo gali tekti palaukti iki 8 mėnesių. Tačiau svarbiausia, kad ši operacija suteikia galimybę sugrįžti prie mėgstamos veiklos“, – pabrėžė profesorius Ch.Finkas.
