Sloga didesnių bėdų nesukėlė, kol nesusiruošė skristi atgal į savo studijų miestą Amsterdamą.
Lėktuvui leidžiantis, kaip prisiminė Kipras, jį staiga apėmė stiprus galvos skausmas.
„Lyg su malka kas per galvą vožtelėjo. Net silpna pasidarė“, – pasakojo studentas.
Šalia sėdėjusi moteris padavė kažkokių vaistų. Skausmas šiek tiek atlėgo, bet visiškai nepraėjo, dar kurį laiką jautėsi. Todėl grįžęs į nuomojamą butą vyras išgėrė dar porą tablečių nuo skausmo.
Smalsusis studentas internete vėliau perskaitė, kad sloguojant skristi lėktuvu pavojinga, nes susispaudžia sinusai. Todėl nusprendė įspėti ir kitus, kurie sloguoja ir ruošiasi skrydžiui.
VUL Santaros klinikų gydytoja otorinolaringologė Aistė Paškonienė sakė, kad viršutinių kvėpavimo takų infekcijos lėktuve išties gali skelti labai nemalonius pojūčius, o kraštutiniais atvejais dėl to net gali trūkti ausies būgnelis.
- Kas galėjo lemti smarkų galvos skausmą studentui? Ar išties taip galėjo atsitikti, nes dėl slėgio susispaudžia sinusai? – pasiteriavau gydytojos otorinolaringologės A.Paškonienės.
- Sinusai – tai oro pripildytos ertmės aplink nosį. Jos savo angomis atsiveria į nosies ertmę ir taip ventiliuojasi, drenuojasi bei palaiko normalų slėgį. Tačiau, infekcijos metu, gleivinė, kuri dengia sinusus paburksta, juose gali susikaupti sekreto. Visa tai blokuoja sinusų ventiliaciją ir leidžiantis lėktuvui dėl neigiamo slėgio ir spaudimo į sinusų sieneles gali pasireikšti veido ar galvos skausmas.
- Taigi sloguojant skristi lėktuvu gali būti pavojinga?
- Turbūt ne vienas žmogus yra pastebėjęs, kad sergant sloga keliaujant lėktuvu galima jausti diskomfortą.
Skrydžio metu oro slėgis vidurinėje ausyje turi būti vienodas su slėgiu lėktuvo viduje. Jo pusiausvyra paprastai palaikoma klausomojo vamzdžio (kitaip – ausies trimito), kuris jungia vidurinę ausį su nosiarykle.
Dažniausiai su slėgio skirtumų problemomis susiduriama lėktuvui žemėjant, kuomet aplinkos slėgis kyla, o vidurinės ausies darosi neigiamas aplinkos atžvilgiu. Tam, kad jis būtų sunormalizuotas, oras iš aplinkos per ausies trimitą turėtų patekti į vidurinę ausį.
Tačiau įsivaizduokime, kad žmogus serga viršutinių kvėpavimo takų infekcija – gleivinė, kuri dengia trimitą bei vidurinę ausį dėl infekcijos paburksta, blokuoja normalią oro cirkuliaciją. Slėgis vidurinėje ausyje nebeatsistato.
Dėl neigiamo slėgio būgnelis įtraukiamas, todėl galima jausti ausies skausmą (staigų ar palaipsniui stiprėjantį), galvos svaigimą, cypimą, ūžimą ausyse ar kraštutiniais atvejais gali net pasirodyti kraujo dėl trūkusio būgnelio.
- Kas tokiu atveju gali padėti apsisaugoti?
- Apsaugoti nuo tokios situacijos galėtų prieš skrydį išgydyta infekcija. Jei to nespėjama padaryti, tuomet purškiamieji į nosį ar geriamieji dekongestantai (vaistai, sutraukiantys kraujagysles bei mažinantys gleivinės paburkimą).
Jeigu žmogus turi alergijų, tuomet antihistamininiai vaistai.
Geriamuosius vaistus reikėtų vartoti valandą, o purškiamuosius – pusvalandį prieš skrydį.
- Kadangi lėktuvui kylant ir leidžiantis užgula ausis, turbūt pavojinga skristi ir sergant ar neseniai persirgus kokia nors ausų infekcija?
- Sergant ausų infekcija, kaip ir bet kuria kita viršutinių kvėpavimo takų infekcija, skristi yra nerekomenduojama. Dėl tos pačios priežasties – ausies gleivinė, paveikta infekcijos, yra paburkusi ir blokuoja ausies trimito angą. Gresia nemaža būgnelio perforacijos bei išliekamųjų reiškinių po skrydžio rizika.
- Kad atsikimštų skrydžio metu užgulusios ausys, patariama čiulpti ledinuką ar užspaudus nosį ir užsičiaupus stipriai bandyti išpūsti orą. Ką patartumėte daryti jūs?
- Gali padėti gumos kramtymas, seilių rijimas, vandens gurkšnojimas, žiovavimas, apatinio žandikaulio judinimas į šonus išsižiojus.
Nepatartina miegoti skrydžio metu, kad galėtumėte savo veiksmais kontroliuoti besikeičiantį slėgį ausyse. Taip pat patartinas Valsalvos mėginys – oro pūtimas su užspausta nosimi ir burna, kuris padeda atsiverti ausies trimitui ir sureguliuoti slėgių skirtumą.
