Naujausi tyrimai, atlikti dėl dviejų britų paauglių, kurie suvalgė sezamo sėklų ir žemės riešutų, mirties, pabrėžė tragiškas alergijos maistui pasekmes. Be to, rugpjūčio mėnesį mirė 6-erių metų mergaitė iš Vakarų Australijos nuo alergijos, pasireiškusios pieno produktams.
Per pastaruosius dešimtmečius alergijų išsivystymas ypatingai padidėjo Vakaruose. Visoje Europoje 2 proc. suaugusiųjų yra alergiški maistui.
Gyvybei pavojingas reakcijas gali paskatinti net ir negausūs alergenų pėdsakai, randami maisto produktuose, todėl pacientai ir jų šeimų nariai gyvena nuolat bijodami ir nerimaudami.
Nors tiksliai nežinome, kodėl maistui alergiškų žmonių skaičius auga, viso pasaulio mokslininkai sunkiai dirba, kad atrastų būdų, kaip kovoti su šiuo reiškiniu, pranešė bbc.com.
Kas sukelia alergiją?
Alergiją sukelia imuninės sistemos reakcija į tam tikras medžiagas, vadinamas alergenais. Simptomų gali būti įvairių, nuo odos paraudimo, dilgėlinės ar patinimo iki sunkesnių atvejų, tokių kaip vėmimas, viduriavimas, dusulys ar net anafilaksinis šokas.
Pagrindiniai maisto produktai, kurie vaikams gali sukelti alergiją:
- pienas;
- kiaušiniai;
- žemės riešutai;
- kiti riešutai (pvz.: graikiniai riešutai, migdolai, kedro riešutai);
- sezamo sėklos;
- žuvis;
- moliuskai ir vėžiagyviai.
Kalti aplinkos veiksniai
Maisto alergijos dažnumas per pastaruosius 30 metų išaugo, ypatingai atvejų pagausėjo pramoninėse šalyse. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje nuo 1995-2016-ųjų metų alergijos žemės riešutams atvejų atsirado penkis kartus daugiau.
„EAT“ tyrime, kuriame dalyvavo 1 tūkst. 300 trimečių, nustatyta, kad kad dabar 2,5 proc. vaikų yra alergiški žemės riešutams.
Australija pagal alergijos išsivystymo dažnumą gerokai lenkia Didžiąją Britaniją bei kitas šalis. Viename tyrime parodyta, kad 9 proc. vienmečių Australijos vaikų buvo alergiški kiaušiniams, o 3 proc. alergiški žemės riešutams.
Teigiama, kad alergijų išsivystymo pagausėjimas įvyko ne dėl visuomenės atsargumo ar pagerėjusių diagnozavimo galimybių, bet dėl aplinkos veiksnių ir vakarietiško gyvenimo būdo.
Anot specialistų, tam tikriems maisto produktams labiau alergiški būna miesto gyventojai, o ne kaimo. Taip nutinka dėl taršos, mitybos pokyčių ir mažesnio mikrobų poveikio, kuris keičia mūsų imuninės sistemos reakciją.
Taip pat į kitas šalis atvykę migrantai vis dažniau skundžiasi astma ir alergija maistui, lyginant su jų kilmės šalimis. Tai tik dar labiau pabrėžia aplinkos veiksnių svarbą.
Potencialios priežastys
Nėra vieningo paaiškinimo, kodėl pasaulyje atsiranda vis daugiau maisto alergijos atvejų, bet mokslininkai turi keletą teorijų.
Viena iš jų yra tai, kad dėl patobulintos higienos vaikai rečiau serga.
Tiek su parazitinėmis infekcijomis, tiek su alergijomis įprastai kovoja tie patys organizmo mechanizmai. Esant mažiau parazitų organizme, imuninė sistema pradeda kovoti prieš iš tiesų organizmui nekenksmingas medžiagas.
Dar manoma, kad alergijos išsivysto dėl vitamino D trūkumo, o ši medžiaga padeda sumažinti jautrumą tam tikriems maisto produktams.
Nauja „dvigubų alergenų poveikio“ teorija rodo, kad maisto alergijos vystymasis priklauso nuo pusiausvyros tarp laiko, dozės ir poveikio. Pavyzdžiui, alergijos antikūnai gali vystytis per odą, ypatingai esant uždegimui, kai kūdikiai serga egzema.
Tačiau manoma, kad maisto, kuriame yra alergenų, valgymas maitinant krūtimi gali apsaugoti nuo alergijos išsivystymo, nes žarnyno imuninė sistema yra ruošiama toleruoti bakterijas ir kitas medžiagas, tokia kaip maistas.
Tai buvo Londono Karaliaus koledžo „LEAP“ tyrimo pagrindas, kuris atskleidė, kad penkerių metų vaikams, kurie nuo mažens reguliariai valgė žemės riešutus, alergijos vystėsi 80 proc. rečiau.
Žmogaus įtaka
Neseniai Jungtinėje Karalystėje mirusių paauglių atvejai padėjo suvokti, kokia svarbi yra žmogaus įtaka ir aiškus bei tikslus pakuočių ženklinimas.
Šiuo metu nėra vaisto, kuris išgydytų nuo maisto alergijos, todėl viskas priklauso tik nuo tam tikrų maisto produktų vengimo ir skubios pagalbos netikėtai pasireiškus alerginei reakcijai.
Be to, nors alergenų imunoterapija gali padėti sumažinti alergiškų pacientų jautrumą ir apsaugoti nuo atsitiktinio poveikio, alergijos vis dar lieka vaikų ir tėvų neatsiejama gyvenimo dalimi, kuri kelia didžiulį nerimą.
