Naudojant indą nosies plovimui ilgai netrukus ant jos nosies atsirado keistas bėrimas. Jai nė nenutuokiant, kad kažkas yra negerai, per metus smegenis ėdanti ameba (lot. Balamuthia mandrillari) prasigraužė iki moters smegenų audinio.
Vienas iš pacientės gydytojų Charlesas Cobbsas sakė, kad pacientė buvo apžiūrima ligoninėje, nes jos kairėje rankoje prasidėjo traukuliai. Be to, amerikietė negalėjo normaliai mąstyti, nes ameba sunaikino dalį jos smegenų, pavertė tą dalį visiška koše.
Smegenis ėdančios amebos (lot. Balamuthia mandrillari) yra labai retos, bet jos dažniausiai tyko vandenyje ir dirvožemyje.
Pasak Amerikos Ligų kontrolės ir prevencijos centrų, yra tik kelios rūšys, kurios gali sukelti infekciją žmonėms. Pagrindinė rūšis yra Naegleria fowleri.
Nuo 2008-ųjų metų smegenis ėdanti ameba (lot. Naegleri) užkrėtė 34 Amerikos gyventojus, pranešė naujienų portalas „Daily Mail“.
Vis dėlto Sietle gyvenusią moterį užkrėtė kita amebos rūšis, vadinama Balamuthia. Ji buvo atrasta 1986-aisiais metais ir nuo to laiko infekciją sukėlė 200 viso pasaulio žmonių.
Balamuthia yra 89 proc. atvejų mirtina ir ją sunku diagnozuoti, nes prireikia savaičių ar net mėnesių, kad pasirodytų simptomai.
Pacientė, kurios ligos atvejis aprašytas „International Journal of Infectious Diseases“ žurnale, tenorėjo atsikratyti varginančios sinusinės infekcijos. Kadangi kiti gydymo būdai nepadėjo, gydytojas pasiūlė išbandyti nosies plovimą, kad nosies ertmė būtų drėkinama.
Deja, ji praleido vieną lemiamą gydytojo nurodymą ir naudojo netinkamai streilizuotą vandenį. Sterilus vanduo būna buteliuose arba virintas vanduo. Vietoje jo moteris naudojo filtruotą vandenį iš čiaupo.
Filtras yra veiksmingas būdas, pašalinantis iš vandens kai kuriuos didesnius mikroorganizmus ir priemaišas, galinčias turėti įtakos skoniui ir kvapui, tačiau to nepakanka norint apsisaugoti nuo amebų.
Ji mėnesį naudojo indą nosies plovimui, bet ant nosies atsirado keistas, raudonas ir iškilęs bėrimas.
Apsilankymai pas dermatologą ir trys biopsijos per metus nepadėjo nustatyti diagnozės.
Jos audinyje buvo aiškus uždegimas ir biopsijos metu buvo matyti keistos ląstelės, tačiau, kad ir kas sudarkė jos nosį, iš tiesų nežudė odos ląstelių.
Dermatologai spėjo, kad ji sirgo rožine (rosacea) liga ir tikriausiai kilo komplikuota infekcija.
Kitą kartą, kai pacientė apsilankė ligoninėje, ji buvo sąmoninga, bet kentėjo nuo priepuolių, dėl kurių jos ranka nekontroliuojamai drebėjo ir atrodė, kad ji nesuvokia, kas dedasi aplinkui.
Tapo aišku, kad problema slypi smegenyse ir kompiuterinės tomografijos metu gydytojai pastebėjo, kad didelė dalis jos smegenų tapo minkštesnės už likusį nervinį audinį.
Anksčiau amerikietė sirgo krūties vėžiu, todėl gydytojai pamanė, kad vėžys grįžo ir persikėlė į smegenis. Dar jie manė, kad tai galėjo būti kito tipo smegenų vėžys – glioma.
Tyrimo autoriai rašė, kad net ir su šio tipo vėžiu, tokie smegenų abscesai yra labai reti.
„Dar rečiau yra nustatomos tokios netikėtos grybelinės ir amebinės infekcijos, kurios gali būti smegenų abscesų susidarymo priežastis“, – pabrėžė jie.
Ji buvo gydoma su priepuolius malšinančiais medikamentais ir po dviejų dienų po biopsijos ją išleido namo.
Praėjus 6 dienoms ji grįžo dėl nutirpimo kairėje rankoje ir kojoje. Tada dar po 15 dienų ji vėl atvyko į ligoninę, nes negalėjo normaliai mąstyti, gydytojai tyrimų metu pamatė, kad jos smegenų minkštoji dalis plečiasi.
Galų gale po konsultacijos su Johnso Hopkinso universiteto gydytoju paaiškėjo, kad jos smegenis ėda ameba (lot. Balamuthia mandrillari).
Medikų komanda greitai reagavo ir susisiekė su Ligų kontrolės ir prevencijos centrais dėl vaistų, skirtų gydyti amebinei infekcijai. Deja, jau buvo per vėlu.
Nepaisant intensyvaus gydymo, moteris nepajėgė išbūti pabudusi net ir trumpą laiką, ją ištiko koma. Infekcijos paveiktos vietos kraujavo į smegenis, todėl pacientės šeima nusprendė išjungti gyvybę palaikančius aparatus ir leisti jai išeiti.
