Įkurta nauja pacientų organizacija
Paskaičiuota, kad nuo migrenos kenčia vienas iš šešių pasaulio gyventojų. Vakarų Europoje migrena yra laikoma dažniausiu neurologiniu susirgimu. 70 proc. migrena sergančių žmonių dirba sumažintu produktyvumu, o 30 proc. migrenos priepuolio metu lieka visiškai nedarbingi. Tos šalys, kuriose žmonės drąsiai naudojasi teise neišeiti į darbą migrenos priepuolio metu, jau atkreipė dėmesį į šią rimtą ligą.
Populiaciniai tyrimai rodo, kad Lietuvoje, panašiai kaip ir kitose Europos šalyse, migrena serga 21 proc. gyventojų, tačiau spėjama, kad pas gydytoją ateina maždaug pusė sergančiųjų migrena, o kiti nesikreipia pagalbos ir iki galo nežino, kad serga migrena.
Vienas iš neseniai susikūrusios Migrena sergančiųjų asociacijos tikslų ir yra didinti šios ligos žinomumą, šviesti pacientus ir dalintis informacija apie migrenos valdymo bei gydymo būdus.
Organizacijos prezidentui Pauliui Stravinskui nereikia skaityti migrenos apibrėžimo iš vadovėlių. Jis migrenos požymius gali apibūdinti pats. Jaunas vyras migrena serga jau daugiau nei pusę savo gyvenimo.
„Kai skauda galvą, nesinori absoliučiai nieko – tik būti tamsoje, vienumoje, tyloje. Gulėti ir nejudėti. Priešingu atveju skausmo banga gali blokšti tokia stipria jėga, jog atrodo, kad galva skyla per pusę. Ištikus stipriam priepuoliui, tampu visiškai nedarbingas“, – apie savo būseną pasakoja P. Stravinskas.
Jis vis dar mokosi susidraugauti su savo migrena, kad galėtų priepuolius, kiek tai įmanoma suvaldyti, ir neprarasti tiek daug vertingo gyvenimo laiko. Būtent todėl, jo manymu, migrena sergantiems pacientams labai svarbu dalintis informacija ir savo patirtimi.
Pirmasis Lietuvoje švietėjiškas renginys apie migreną
Migrena sergančiųjų asociacija užsibrėžusi atstovauti šia liga sergančiųjų teises ir interesus bei juos ginti, vienyti ir teikti pagalbą migrenos pacientams ir jų šeimos nariams.
Asociacijos planuose – bendradarbiauti su visuomeninėmis ir valstybinėmis institucijomis, sprendžiant migrena sergančių pacientų psichologines, socialinės adaptacijos, aprūpinimo medikamentais bei gydymo problemas; dalyvauti kuriant ir vykdant socialines programas; teikti pasiūlymus teisės aktams, susijusiems su migrena sergančių migrena interesais; supažindinti visuomenę ir valstybės institucijas su migrena, jos pasekmėmis ir galimybėmis suvaldyti šią ligą ir pan.
Gruodžio 7 d. įvyko pirmasis seminaras visuomenei ir pacientams, kurį Santaros klinikose Migrena sergančiųjų asociacija organizavo kartu su Lietuvos neurologų asociacija. Jo metu Santaros klinikų gydytojos neurologės Jurgita Vainauskienė ir dr. Kristina Ryliškienė pasidalino aktualia informacija apie svarbiausius migrenos simptomus ir veiksnius, pasakojo apie gydymo galimybes.
Renginį užbaigė diskusija, kurioje taip pat dalyvavo Vilniaus Universiteto Santaros klinikų prof. Dalius Jatužis bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų profesorė Diana Obelienienė ir profesorius Antanas Vaitkus. Pacientai turėjo galimybę medikams užduoti jiems rūpimus klausimus.
Pagrindinė renginio žinutė – migrena nėra paprastas galvos skausmas, tačiau turint pakankamai žinių ir aktyviai bendradarbiaujant su gydytoju ją įmanoma valdyti.
Pasak, dr. K. Ryliškienės, nėra jokių tyrimų, galinčių patvirtinti migreną, todėl diagnostikoje remiamasi aiškiai suformuotais migrenos kriterijais. Tačiau gydytoja pabrėžia, kad migrena neturėtų būti painiojama su paprastu galvos skausmu. Migrena yra neurologinė būklė, kuri, sukeldama laikinus cheminių medžiagų, nervų ir kraujagyslių pokyčius smegenyse, veikia mūsų nervų sistemą.
Migrenai būdingas galvos skausmas stiprėja judesio metu, skausmą lydi pykinimas, vėmimas arba jautrumas garsui ir šviesai. Skausmas taip pat apibūdinamas kaip pulsuojantis, dažniausiai skauda vienoje galvos pusėje. Tai liga, dėl kurios žmogus pasidaro nedarbingas ir namuose negali atlikti savo kasdienių buitinių darbų.
Neurologai labai rimtai vertina migrenos problemą
Migrenos stebėjimas ir simptomų fiksavimas gali padėti geriau suprasti savo būklę ir atsekti, kokie veiksniai ją sukelia bei kaip ilgai gali tęstis priepuolis. Kuo geriau pats žmogus pažįsta savo ligą, tuo daugiau informacijos jis gali suteikti gydytojui, kad šis parinktų veiksmingiausią gydymą.
„Migrenos gydymas – labai individualus. Pagal tai, kuriuo paros metu prasideda priepuolis, kaip greitai jis pasiekia savo piką, skiriami skirtingumo stiprumo ir poveikio vaistai. Be vaistų išsiverčia labai maža dalis pacientų – viso pasaulio duomenimis, tik 2 proc.“, – pasakojo dr. K. Ryliškienė, kurios pranešimo tema seminare ir buvo skirta migrenos gydymo galimybėms.
Minėtas seminaras visuomenei – vienas iš Lietuvos neurologų mokslinės–praktinės konferencijos „Aktualūs migrenos diagnostikos ir gydymo klausimai – nuo teorijos iki praktikos“ renginių. Taigi Lietuvos medikai aiškiai įvardija būtinybę kuo daugiau kalbėti apie šią alinančią, bet vis dar stigmatizuojamą ligą. Kalbėti apie migrenos suvaldymą ypač svarbu todėl, kad migrena labiausiai paplitusi jaunų, darbingų 25–55 metų amžiaus žmonių grupėje. Daugiau informacijos apie migreną bei kaip tapti Migrena sergančiųjų asociacijos nariu rasite tinklapyje www.sergumigrena.lt.
