Užkluptas ligos priepuolio vilnietis ima ilgėtis tamsos, tylos ir vienumos

Tai straipsnis apie ligą, kurią lydi galvos skausmas. Kokia ji ir kuo ypatinga?

Ar jums kada nors galvą skaudėjo taip, kad norėjosi atsiriboti nuo visų ir visko? Pasislėpti. Geriausiai – tamsoje. O galbūt net kuriam laikui apskritai pranykti?

Ar jūsų galvos skausmą galima apibūdinti, kaip pulsuojantį? Dažniausiai vienoje kurioje nors galvos pusėje. Sustiprėjantį judesio ar fizinio veiksmo metu. Reguliariai pasikartojantį. Trunkantį nuo paros iki kelių. Kartais palydimą pykinimo ir vėmimo. O kartais „atimantį“ galūnes. Keliantį irzulį garsams, kvapams ir šviesai.

Jei bent vienas iš išvardintųjų būdvardžių tinka apibūdinti jūsų galvos skausmą, greičiausiai jums migrena. Ir tai nėra šiaip galvos skausmas. Tai sudėtinga ir itin gyvenimą apsunkinanti liga. Nuo jos kenčia ne tik pats pacientas, bet ir jo aplinkos žmonės: šeimos nariai, kolegos darbe, kadangi ištikus migrenos priepuoliui, žmogus tampa absoliučiai nedarbingas.

Remiantis PSO sudarytų ligų sąrašu, kurios daro didžiausią neigiamą įtaką paciento gyvenimo kokybei, migrena atsiduria pirmajame dešimtuke.

Pasaulyje apie 15 proc. suaugusiųjų ir 5–12 proc. vaikų kenčia nuo migrenos. Moterys migrena serga 2–3 kartus dažniau nei vyrai. Tačiau ši statistika nėra labai tiksli, nes ne visi pacientai kreipiasi į gydytojus dėl galvos skausmo arba gydytojai diagnozės tiesiog nenustato.

Išgyvenę kelis priepuolius, pacientai įsitikina, kad priepuolis po tam tikro laiko tarpo baigsis, tad pagalbos apskritai nebeieško. Tuo metu efektyviausiai gydyti migreną, valdyti jos priepuolius padeda profesionali gydytojo konsultacija, jokiu būdu ne draugų, kolegų, kaimynų ar vaistininkų rekomendacijos.

Maža to, dažnas sergantysis gėdijasi savo diagnozės, nors migrena – tokia pati liga kaip ir bet kuris kitas lėtinis negalavimas. Tam įtakos turi stereotipinė visuomenės nuomonė, kad galvos skausmas – nieko rimto, kad juo skundžiasi tik tinginiai.

„Kai skaudą galvą, nesinori absoliučiai nieko – tik būti tamsoje, vienumoje, tyloje. Gulėti ir nejudėti. Priešingu atveju skausmo banga gali blokšti tokia stipria jėga, kad atrodo galva skyla per pusę. Ištikus stipriam priepuoliui, tampu visiškai nedarbingas“, – štai taip savo būseną apibūdina 28 metų vilnietis Migrena sergančiųjų asociacijos prezidentas Paulius Stravinskas, kuris migrena serga jau daugiau nei pusę savo gyvenimo.

Migrenos priepuoliai P.Stravinską atakuoja gana dažnai. Vyras tvirtina, kad per mėnesį galvą jam skauda 4-5 kartus. Pats priepuolis trunka nuo kelių valandų iki kelių parų.

Taigi, iš normalaus gyvenimo tenka išbraukti ne tokį jau ir mažą laiko tarpą. Itin sunkūs priepuoliai, kai kartu vargina pykinimas ir vėmimas, kartojasi maždaug kas kelis mėnesius.

„Man diagnozuota migrena su aura. Esu iš tų maždaug ketvirtadalio pacientų, kurie prieš pat priepuolį jaučia tam tikrus simptomus.

Asmeniškai man, likus maždaug pusvalandžiui iki kol prasidės stiprus galvos skausmas, pradeda trikti regėjimas. Kartais kurį laiką apskritai sunku matyti tiek arti, tiek toli esančius objektus, nes akyse regiu nuolatinį mirgėjimą. Kitiems, kiek žinau, ima tirpti galūnės, darosi sunku judėti“, – neslepia pašnekovas.

„Migrena nėra būklė, pavojinga gyvybei, tačiau ši liga nepaprastai pablogina žmogaus gyvenimo kokybę“, – teigia Neurologijos klinikos profesorė, Lietuvos galvos skausmų specialistų asociacijos prezidentė Diana Obelienienė.

Anot jos, žmonės kenčia siaubingą skausmą ir jau vien dėl to jaučiasi prastai. Jei priepuoliai dažni, kyla rizika prarasti darbą, o kartu ir pragyvenimo šaltinį. Sergantis žmogus bijo vykti kur nors toliau, išvažiuoti atostogų į kitą šalį, bijo imtis naujos veiklos, nes nežino, ar jo neištiks priepuolis. Ši liga taip pat turi didžiulę įtaką žmonių tarpusavio santykiams, mat apriboja ir apsunkina bendravimą.

Gydytoja pabrėžia, jog skausmas yra tik vienas iš sudedamųjų migrenos elementų.

„Ši liga labai spalvinga. Ji turi įvairiausių požymių, kurie gali būti kartu su skausmu, likti kuriam laikui po priepuolio (žmogus jaučiasi išsekęs, apatiškas, be nuotaikos) arba net savotiškai įspėti apie jį, – tvirtina D.Obelienienė. – Iš ko galima suprasti, kad galbūt artėja priepuolis? Dėl nepaaiškinamų priežasčių prastėja nuotaika, kamuoja mieguistumas, nenumaldomas žiovulys, gali atsirasti nepaaiškinamas noras valgyti vienų ar kitų maisto produktų.

Šie, premonitoriniais vadinami simptomai, gali varginti maždaug pusę pacientų. Jų trukmė būna nuo kelių valandų iki paros prieš priepuolį. Kadangi jie gana sunkiai apčiuopiami – žmogus juk gali būti ir šiaip pavargęs ar irzlus, apatiškas, išalkęs – verta juos žymėtis ir stebėti, ar visada pastarieji baigiasi priepuoliu. Toks migrenos dienoraštis labai padeda parinkti tinkamą gydymą“.

Taip tvirtina Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja neurologė dr. Kristina Ryliškienė. Pasak jos, atlikus tiek kraujo, tiek galvos tyrimus, sergant migrena, iš tikrųjų šie neparodys jokių pakitimų.

„Migrena neidentifikuojama jokiais specialiais tyrimais. Per daugelį metų medicininės praktikos (migrena yra žinoma nuo seniausių laikų) yra susiformavę tam tikri kriterijai, kuriais remiantis ir yra diagnozuojama minėta liga.

Pirmas ir svarbiausias požymis – pasikartojantys skausmai. Jei galvą panašiai skauda penkis ir daugiau kartų per tam tikrą laiką, galima įtarti, kad tai gali būti migrena. Ką reiškia per tam tikrą laiką?

Įprastiniu migrenos dažniu laikomas vienas skausmo priepuolis per mėnesį, tačiau vienus ši bėda gali varginti ir kartą per savaitę, kitus – kartą per kelis mėnesius ar dar rečiau. Kodėl taip yra, pasakyti sunku. Tai – labai individualu, – pasakoja K.Ryliškienė. – Antras svarbus požymis – skausmo trukmė. Paprastai migrenos priepuolis tęsiasi ilgai: nuo 1 iki 3 parų.

Trečias dalykas, kurį reikia įvertinti – tai skausmo pobūdis ir skausmą lydintys požymiai. Skausmas dažniausiai būna labai stiprus, vienpusis (skauda kurią nors vieną galvos pusę, nors gali skaudėti ir abi), o pačiame jo pike, ypač jei žmogus dar atlieka kokį nors judesį ar fizinį veiksmą, pavyzdžiui, pasilenkia, pasisuka, neša sunkesnį daiktą, lipa laiptais ir pan., įgyja be galo varginantį pulsuojantį, tvinksintį atspalvį.

Būtent dėl šios savybės migrena sergantis žmogus per priepuolį nenori nieko daugiau, išskyrus būti ramiai. Migrena sergantys žmonės taip pat skundžiasi, kad per priepuolį juos erzina ryški šviesa, garsai, kvapai. Kai kuriuos pacientus pykina, jie vemia.

Visų šių reiškinių intensyvumas ir tarpusavio kombinacija gali būti labai įvairi. Vienus jie vargina kaskart ir būtinai visi, kiti patiria tik kai kuriuos simptomus, vienų galvos skausmas būna vidutinio stiprumo ar stiprus, kitų – nepakeliamas, ligonis kviečia greitąją medicinos pagalbą arba pats vyksta į skubios pagalbos ar priėmimo skyrių“.

Polinkis sirgti migrena dažniausia yra paveldimas. O ligos dažnumas priklauso nuo įvairių vidinių ir išorinių provokuojančių veiksnių.

Kaip teigia gydytoja K.Ryliškienė, moterims migrenos dažnis ir sunkumas labai priklauso nuo hormonų svyravimų. Pavyzdžiui, jei ankstyvoje vaikystėje, migrena panašiai serga tiek berniukai, tiek mergaitės, tai paauglystėje, prasidėjus menstruaciniam ciklui, mergaičių sergamumas labai išauga.

Vaisingo amžiaus moterys migrena serga maždaug 3 kartus dažniau nei vyrai, migrenos pagerėjimą sukelia stabiliai didelis estrogenų kiekis nėštumo metu, stabiliai mažas – menopauzėje. Galimas migrenos pablogėjimas perimenopauzėje.

Kalbant apie kitus provokatorius, jais būtų galima įvardinti miego sutrikimus, nerimą, darbinį ar šeimoje patiriamą stresą, alkį, kitokias sveikatos bėdas (žmogus suserga kokia nors liga, patiria traumą ir pan.). Jautresnės nervų sistemos asmenys reaguoja net į tokius dalykus kaip kasdienės rutinos pasikeitimai. Pavyzdžiui, jiems migrenos priepuolius gali išprovokuoti net atostogos, mat pasikeičia dienos (poilsio, fizinės veiklos ir maitinimosi) rėžimas.

Pasak kalbintų gydytojų, statistika rodo, kad dauguma žmonių priepuolio metu neapsieina be vaistų. Vaistų yra kelios klasės, gydytojas, viską kruopščiai išanalizavęs ir įvertinęs, sprendžia, kokie būtent tiktų konkrečiu atveju, priklausomai nuo priepuolio stiprumo, dažnumo, ilgumo ir pan.

„Medicinos pažanga vyksta ir galvos skausmo srityje. Šie metai, kalbant apie migrenos gydymą, laikomi proveržio laikotarpiu. Sukurti naujos kartos vaistai, kurie veiks visai kitokiu principu ir bus skirti migrenos priepuoliams retinti – tai vadinama profilaktiniu gydymu. Taip pat jais tikimasi migrenos priepuolius ne tik retinti, bet ir silpninti“, – pasakoja gydytoja K. Ryliškienė.

Anot jos, gydantis taip pat labai svarbu nepamiršti, jog būtina laikytis miego ir maitinimosi rėžimo, nes migrenos kontrolei labai svarbus panašus kėlimosi ir valgymo laikas. „Jis negali svyruoti daugiau nei 1-2 valandas. Taip pat rekomenduojama nepamiršti fizinio aktyvumo. Sergant šia liga rekomenduojami reguliarūs jogos, kalanetikos ar pilateso užsiėmimai, plaukimas“, – pataria gydytoja neurologė.