Aortos aneurizma nėra reta liga, bet ji – nebyli. Neretai ši patologija išaiškėja atsitiktinai, kai ieškoma kitų ligų.
Ilgą laiką buvo manoma, kad aortos aneurizma yra kaip uždelsto veikimo bomba, galinti bet kada susprogti.
Išsiplėtusi aorta labai pavojinga, nes ilgainiui plyšta. Tačiau ir tokiu atveju padėtis nėra beviltiška.
Prieš dvejus metus Respublikinėje Panevėžio ligoninėje pirmą kartą Baltijos šalyse aortos aneurizmos operacija buvo atlikta nauju radiologiniu metodu.
81-erių vyrui buvo implantuota naujos kartos dirbtinė aorta, kuri įprastą chirurginį metodą pavertė dar paprastesniu – reikėjo vos vieno minimalaus pjūvio.
Šiai operacijai vadovavęs Respublikinės Panevėžio ligoninės Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas Andrius Pranculis sakė, kad be rimtos specialistų komandos nebūtų pavykę sutvarkyti plyšusios pilvo aortos.
Operacija buvo sėkminga, nes pavyko sustabdyti aortos plėtimąsi.
Šiuolaikinis gydymo metodas atvėrė naujų galimybių.
Daug pacientų sunkiai atsigauna po aortos operacijos – atviro chirurginio metodo, kai priklausomai nuo aneurizmos atsiradimo vietos yra daromas didelis pjūvis pilve arba krūtinėje.
Aortos stentavimas išsiskiria tuo, kad tai yra minimali invazinė procedūra, nes į pažeistos kraujagyslės vidų dirbtinė aorta implantuojama per nedidelį pjūvį vienoje iš kirkšnių.
Dar viena svarbi naujovė yra tai, kad naudojama mažiau kontrastinio skysčio. Jis yra būtinas, nes kraujagyslėmis tekantis kraujas nėra matomas. Dėl šios priežasties operacijos metu suleidžiama specialaus skysčio (kontrasto), todėl kraujotaka tampa matoma.
Kadangi kontrastinis skystis šalinamas iš organizmo per inkstus, jo kiekis labai svarbus ligoniams, sergantiems inkstų nepakankamumu. Po įprastos aortos aneurizmos operacijos pacientas bent kelias dienas praleidžia intensyviosios terapijos skyriuje, vėliau – dar savaitę įprastoje palatoje. Maždaug po 2–3 mėnesių jis jaučiasi pasveikęs.
O dirbtinės kraujagyslės implantavimas, kai atliekamas vos matomas pjūvis, tausoja paciento organizmą. Sveikimas sutrumpėja iki kelių dienų, ligonio net nebūtina gydyti intensyviosios terapijos skyriuje.
Panevėžyje dirbantis gydytojas radiologas A.Pranculis pripažino, kad Lietuvoje taikomas šiuolaikinis gydymo metodas išgelbėjo daug gyvybių.
– Kuo svarbi aorta? – paklausiau gydytojo A.Pranculio.
– Aortos aneurizma – tai aortos, stambiausios žmogaus arterijos, sienelės susilpnėjimas ir pavojingas išsiplėtimas, kai gresia jos plyšimas ir iškyla rimtas pavojus gyvybei.
Aortos aneurizmos plyšimas sudaro apie 5 procentus visų staigių mirčių, o tai yra beveik tiek pat žmonių, kurių netenkame dėl prostatos vėžio, ir tik šiek tiek mažiau nei mirštančių nuo krūties vėžio. Aortos aneurizma dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės.
– Kaip įmanoma nustatyti šią patologiją?
– Vienas paprasčiausių būdų įsitikinti, ar viskas gerai su aorta, yra tyrimas ultragarso aparatu. Dažniausiai aortos aneurizma aptinkama atsitiktinai, tiriant pacientą dėl kitų priežasčių.
Kai kuriose šalyse nepasiteisino bandymas sukurti patikros programą ir stebėti visus vyresnius pacientus, kuriems teoriškai gresia aortos išsiplėtimas, nes tai yra brangu.
Su amžiumi ši liga diagnozuojama vis dažniau. Nuo 65 iki 74 metų grupėje sergamumas aortos aneurizma yra 55 atvejai 100 tūkstančių gyventojų. Nuo 75 iki 85 metų grupėje šis rodiklis jau siekia 120 atvejų 100 tūkstančių gyventojų. Kasmet vien Panevėžio ligoninėje atliekama apie 20 planinių procedūrų, kai gydoma aortos aneurizma.
Išsiplėtus aortai žmogus gali nieko neįtarti. Tik tada, kai ji yra didelė, žmogus pradeda jausti pulsavimą ir kitus negalavimus pilvo plote.
Pavojus, kad aorta įplyš, priklauso nuo to, kaip smarkiai ji yra išsiplėtusi.
– Dėl kokių priežasčių aorta plečiasi ir plyšta?
– Aortą galima palyginti su medžio kamienu, iš kurio auga kitos šakos – į širdį, galvą, inkstus, kojas. Aorta yra svarbiausia kraujotakos dalis.
Pagrindinė priežastis – aterosklerozė, kurią lemia tokie rizikos veiksniai kaip nutukimas, medžiagų apykaitos sutrikimas, padidėjęs kraujo riebalų kiekis, nejudrumas, rūkymas.
Prasidėjus aterosklerozei daugelio kraujagyslių spindis mažėja, jos užsikemša, todėl sutrinka kraujotaka.
Taip atsitinka širdies, galvos smegenų ar kojų kraujagyslėse. Šios kraujagyslės siaurėja.
Tuo metu aorta kitaip reaguoja į aterosklerozę – ji ne susiaurėja, o priešingai – plečiasi. Nykstant aortos sienelės elastinėms skaiduloms ir atsiradus įtrūkių kraujas prasiskverbia tarp aortos sienelių, ji liguistai plečiasi, vystosi lėtinė aneurizma.
Nuolat padidėjęs kraujospūdis paspartina šį procesą.
Kai išsiplėtusi aorta neatlaiko kraujo spaudimo, ji plyšta ir kraujas išsilieja į gretimus audinius, taip pat pažeidžiama gyvybiškai svarbių organų kraujotaka.
Moksliniai tyrimai rodo, kad dažniausiai plečiasi ir plyšta pilvinė aorta.
– Kada būtina aortą keisti dirbtine kraujagysle?
– Jei nustatoma aortos aneurizma, kurios skersmuo yra mažesnis kaip 5 centimetrai, dar galima stebėti pacientą. Bet aš patarčiau nedelsti, nes šiuolaikiniais metodais šią ligą įmanoma sėkmingai išgydyti.
Per kirkšnies arteriją galima implantuoti dirbtinę aortą, todėl nebereikia atviros operacijos.
Jei išsiplėtusios aortos skersmuo iki 5 centimetrų, tikimybė, kad per vienus metus aneurizma plyš, sudaro kiek daugiau nei vieną procentą. Jei aneurizma yra iki 6 centimetrų, ši rizika siekia per 4 procentus. Kai aortos aneurizmos skersmuo siekia iki 7 centimetrų, įplyšimo pavojus išauga per 14 procentų.
Labiausiai rizikuoja pacientai, jei aneurizmos skersmuo didesnis nei 8 centimetrai, nes maždaug ketvirtadaliui tokių pacientų gali plyšti aorta.
– Ar dar yra laiko padėti pacientui, jei aorta jau būna įplyšusi?
– Net tokiu atveju lieka galimybė išgelbėti gyvybę, nes dažniausiai būna pažeistas tik aortos fragmentas.
2016 metais Panevėžyje pavyko pirmą kartą Baltijos šalyse stentuoti plyšusią pilvinę aneurizmą. Per kirkšnies arteriją įvedus stentą buvo įdėta dirbtinė kraujagyslė ir uždengta aortos plyšimo vieta – mums pavyko sustabdyti kraujavimą.
Bet yra viena svarbi aplinkybė – netgi ir po sėkmingos procedūros dirbtinei aortai funkcionuojant nepriekaištingai pacientui dėl prarasto didelio kiekio kraujo ilgainiui gali išsivystyti sudėtingų komplikacijų.
Kur kas naudingiau gydyti aortos aneurizmą, kol ji dar nėra trūkusi.
Taikant šiuolaikinius metodus tokia planinė procedūra garantuoja beveik šimtaprocentį išgyvenamumą.
Panevėžio ligoninėje nebuvo tokio atvejo, kad implantuojant dirbtinę aortą žmogus mirtų procedūros metu, jei dėl tokio gydymo tariamasi iš anksto.
Jeigu aorta yra jau plyšusi, gydytojas gali viską tvarkingai atlikti, bet niekas negali pasakyti, ar ligonis atsistos ant kojų.
– Ar yra būdų užbėgti ligai už akių?
– Būtų puiku, jei vyresni žmonės atkreiptų dėmesį į savo pagrindinę kraujagyslę ir paprašytų gydytojo, kad atliekant pilvo tyrimą ultragarso aparatu būtų įvertinta ir aorta.
Jei ligos istorijoje atsiranda įrašas, kad yra išsiplėtusi aorta, negalima delsti, nes išsiplėtusi aorta savaime nesumažėja, nepadeda ir medikamentinis gydymas.
Manau, reikėtų įdiegti aortos patikros programą kartu su kitomis prevencinėmis programomis, kurios skirtos išvengti tokių onkologinių ligų kaip prostatos, storosios žarnos, krūties ar gimdos kaklelio vėžys.
Aortos aneurizma ir jos komplikacijos – viena dažniausių vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų mirties priežasčių.
Jei išsiplėtusią aortą pakeisime dirbtine kraujagysle, tai reikš laimingą pabaigą. Jei aorta plyš, tai kaip žaidžiant ruletę – arba pasiseks, arba ne.
