2012-aisiais metais Montroso memorialinės ligoninės gydytojai atliko daugybę tyrimų, kol atrado keletą neįprastų pakitimų vyro kairiajame plautyje.
Po atviros plaučio biopsijos Jamesui buvo pranešta, kad serga retu vėžio tipu, kurio metu baltųjų kraujo kūnelių perteklius sukelia auglių formavimąsi visame kūne.
Nepaisant to, kad nedelsiant buvo imamasi gydymo, situacija plaučiuose negerėjo. Tai vyko, kol jis neapsilankė pas kitą gydytoją, kuri pasakė, kad vėžiu Jamesas neserga. Amerikietis iš tikrųjų turi sveikatos sutrikimą, kuris sukelia uždegimą kraujagyslėse.
„Į ligoninę nuvykau dėl skausmo, atsiradusio giliai pažastyje. Gydytojai atliko tyrimus ir nustatė, kad kairiajame plautyje yra du neįprasti pakitimai“, – išskirtiniame interviu „KKCO“ tvirtino amerikietis.
Jam diagnozavo Langerhanso ląstelių histiocitozę (LLH), retą vėžio formą, kuri kyla LLH ląstelėse, baltuosiuose kraujo kūneliuose, kurie padeda kovoti su infekcija.
Nepakankamai išsivysčiusios baltųjų kraujo kūnelių ląstelės dauginasi, todėl augliai, vadinami granuliomomis, gali pažeisti organus.
Nors LLH liga dažniausiai susergama vaikystėje tarp 2 ir 3 metų, ji gali išsivystyti bet kuriame amžiuje. Pasak Amerikos Histiocitozės asociacijos, manoma, kad tai gresia 1 ar 2 suaugusiems iš 1 mln.
Jamesas apsilankė Deltos, Denverio, Grand Džankšeno ir Montroso ligoninėse, bet visi gydytojai tik patvirtino pradinę diagnozę.
„Jie sakė, kad buvau vienintelis Kolorado valstijoje, kuris serga šia liga“, – teigė jis.
2017-aisiais m. vyras grįžo pas savo pagrindinį gydytoją Choon-Kee Lee į San Chuano vėžio centrą, tačiau paaiškėjo, kad jis daugiau čia nebedirba.
„Taigi, mano gydytojas buvo atleistas ir niekas niekam to net nesakė. Aš tiesiog sėdėjau laukiamajame ir laukiau, kada mane priims“, – pasakojo Jamesas.
Anot „Montrose Daily Press“, gyd. Choon-Kee Lee buvo nedelsiant atleistas iš savo pareigų spalio mėnesio pabaigoje. Deja, aiški priežastis nėra žinoma.
Amerikietis buvo priverstas susirasti naują onkologą, bet jis nesitikėjo išgirsti to, ką naujoji gydytoja jam pasakė po tyrimų. Tai, ką ankstesni gydytojai pastebėjo jo plaučiuose, buvo venų uždegimas.
„Ji paskambino man ir pasakė, kad iš tiesų niekada nesirgau Langerhanso ląstelių histiocitoze. Gydytoja paaiškino, kad iš tikrųjų turiu vaskulitą – kraujagyslių sienelių uždegimą, ir jei būtume pradėję gydyti jį prieš penkerius metus, tai dabar viskas būtų gerai“, – atskleidė vyras.
Kadangi Jamesas ilgą laiką nebuvo tinkamai gydomas, jo vaskulitas progresavo ir dabar jis serga granuliomatoze su poliangitu (GPA).
GPA išsivysto, kai nosyje, sinusuose, gerklėje, plaučiuose ir inkstuose esančiose kraujagyslėse kyla uždegimas.
Gydytojai nežino tiksliai, kas sukelia GPA, bet ši liga dažnai išsivysto po infekcijos, ypatingai 40-65 m. asmenims.
Negydant šis uždegimas gali pažeisti audinius ir organus ar net sukelti mirtį.
„Mane liūdina tai, kad gydytojai gydė tai, ko net neturėjau. Manau, kad kas nors turi atsakyti už tai“, – pareiškė Jamesas.
Jo teigimu, dabartinė gydytoja nukreipė jį pas reumatologą, bet vyrui paskambinus į biurą ir paklausus, ar jie gavo prašymą konsultacijai, buvo pasakyta, kad jis atsidūrė laukiamajame sąraše ir vizito teks laukti metus.
Naujienų portalas „Daily Mail“ suskaičiavo, kad Kolorado valstijos vakarinėje dalyje yra mažiau nei 10 reumatologų.
Be to, dėl intensyvios chemoterapijos Jamesui išsivystė pankreatitas, su kuriuo turės kovoti visą gyvenimą.
„Montroso memorialinė ligoninė ir San Chuano vėžio centras gerbia unikalius ir asmeninius santykius, užmegztus tarp paciento ir jų priežiūros paslaugų tiekėjų. Šiuo metu neturime papildomų komentarų“, – pranešė Montroso memorialinė ligoninė.
